PRADINĖ (ŪMINĖ) LIGOS STADIJA
Kiti panašūs straipsniai: Nerasta
Kiti panašūs straipsniai: Nerasta
Plaukų ir odos pigmento pažeidimas Sifilitinė alopecija (alopecia syphilitica) -tai difuzinis ir laukelinis plaukų iškritimas (258 pav.). Lokalizacija. Plaukuotoji galvos dalis, barzda, antakiai, blakstienos. Sifilitinė leukoderma (leucoderma syphiliticum) – tai tinklelis hipopigmentinių dėmelių, apsuptų hiperpigmentiniu lankeliu. Bendrieji požymiai. Karščiavimas, poliadenitas, padidėjusi blužnis, galvos skausmas, nemiga, irzlumas (slapto meningito požymiai). Galimas kaulų, vidaus organų ir širdies pažeidimas. 256-257 pav. […]
Pirminis sifilis (syphilis primaria) – tai infekcijos patekimo vietoje susidaręs infiltratas, vadinamas kietuoju šankeriu (ulcus durum). Klinika. Infekcijos patekimo vietoje susidaro vienas ar keli 0,5-20 mm skersmens infiltratai. Iš pradžių jie šviežios mėsos raudonumo, vėliau melsvai raudoni, apvalūs, ovalūs ar pusmėnulio formos. Kraštai kiek pakilę, centras įdubęs (dubenėlio forma). Paviršius lygus, blizga arba pasidengęs difteroidiniu […]
Paprastoji vilkligė (lupus vulgaris, sin. tuberculosis cutis luposa) – tai dažniausia lėtinė, ardanti ir naikinanti tuberkulinui pozityvių žmonių pažeistas kūno vietas odos tuberkuliozė. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniau – moterys. Etiologija. Sukelia Mycobacterium tuberculosis. Pusei ligonių tuberkuliozė yra ir vidaus organų. Infekcija į odą patenka hematogeniniu ar limfogeniniu keliu, autoinokuliacijos būdu ar iš poodinio […]
Pirminis tuberkuliozinis kompleksas (tuberculosis primaria cutis) – tai infekcijos patekimo vietoje susidariusi opa ir padidėję artimiausi limfmazgiai pirmą kartą patekus infekcijai į organizmą. Klinika. Inkubacinis laikotarpis – 3-4 savaitės. Iš pradžių atsiranda nedidelė uždegiminė papulė, ji išopėja ir ilgai negyja. Artimiausi limfmazgiai taip pat padidėja, kartais suminkštėja, išopėja ir sugijus lieka randas. Lokalizacija. Veidas, galūnės (dažniausiai vaikams), tonzilės, […]
Uodų sukelta odos reakcija (culicosis) – tai alerginė reakcija į uodo įgėlimą, kuriai būdinga niežėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai, sezoniškai vasarą. Etiologija. Uodo suleistos į odą alergizuojančios medžiagos. Klinika. Iš pradžių atsiranda pūkšlė su taškine kraujosruva viduryje. Suaugusiesiems pūkšlės greitai praeina, lieka kiek paburkusi kraujosruva ( 141 pav.). Lokalizacija. Veidas, rankos, kojos. Eiga. Praeina per […]
Vaikų seborėjinis dermatitas (dermatitis seborrhoeica infantilis) – tai mažų vaikų seborėjinių vietų uždegimas. Epidemiologija. Serga vaikai nuo 2-3 savaičių iki 12 savaičių, rečiau – iki 18 savaičių. Etiologija. Nežinoma. Vaikų SD siejamas su padidėjusiu androgenų kiekiu, gautu iš motinos. Manoma, kad turi įtakos biotino trūkumas maiste ar nepakankamas jo pasisavinimas. Vėliau prisideda mieliagrybiai (Pityrosporon ovale) ir Staphylococcus aureus. […]
Pūslinė, P (pemphigus) – tai autoimuninė odos ir gleivinių liga, pasireiškianti intraepiderminėmis akantolizinėmis pūslėmis. Epidemiologija. Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys. Dažniausiai suserga 40-60 m.amžiaus žmonės. Etiologija ir patogenezė. Etiologija yra nežinoma. Tenustatyta, kad sergančiųjų kraujyje cirkuliuoja ir tarpląsteliniuose tarpuose kaupiasi autoantikūnai. Del nežinomų priežasčių epidermio ląsteles surišanti medžiaga desmosomos įgauna antigeninių savybių ir sukelia […]
Išplitusi sklerodermija (sclerodermija generalisata) – tai daugybiniai sukietėjusios odos židiniai, apimantys didelius odos plotus (50 pav.). Lokalizacija. Liemuo. Gali būti visur. Eiga. Trunka 3-5 m., kartais net iki 25 metų. Histopatologija. Iš pradžių epidermis nepakitęs, vėliau – suplonėjęs. Epidermio ir dermos riba išsitiesinusi. Dermos edema, kolageninės skaidulos homogeninės ir eozinofilinės, limfocitų infiltratas. Elastinių skaidulų sumažėję. […]
Sklerodermija, S (sclerodermia) – tai lėtinis odos uždegimas, po kurio eina lokalus, išplitęs ar universalus odos sukietėjimas ir net vidaus organų pažeidimas. Skiriama: • Lokali S • Išplitusi S • Sisteminė S Kiti panašūs straipsniai: Nerasta
Saulinė dilgėlinė (urticaria solaris) – tai saulės sukelta, atvirose kūno vietose po kelių minučių atsirandanti dilgėlinė. Epidemiologija. Serga suaugusieji. Etiologija. Neaiški. Klinika. Iš pradžių atsiranda dėmelė ir greitai virsta niežtinčia pūkšle. Jeigu saulės spindulių dozė didelė, pasireiškia bendrieji simptomai: tachikardija, hipertonija, širdies ir kraujagyslių nepakankamumas ar net šoko simptomai. Eiga. Kartojasi pavasarį. Trunka ne vienus metus. 29 […]
Dr. Laimonas Jazukevičius Verkių klinika, Vilnius Apgamai – gerybiniai odos navikai, sudaryti iš melanocitų, pigmentinių odos ląstelių. Apžiūrinėdami kūno paviršių, lengvai pastebėtume, jog apgamai yra kelių rūšių. Pirmąją apgamų klasifikaciją pasiūlė garsus vokiečių dermatologas P.G. Unna 1893 m., suskirstęs apgamus į jungties, dermalinius ir mišraus tipo, manydamas, kad tai tėra apgamo evoliucijos atskiros fazės […]
L. Jazukevičius "Dermoskopijos pagrindai", Vilnius : Gilija, 2006. – 128 p. : iliustr. – ISBN 9955-9569-8-4 Kiti panašūs straipsniai: Nerasta
Kokybiški odos pakitimų vaizdai yra būtina teledermatologinės konsultacijos dalis. Konsultuojami pacientai, atsiuntę: Ryškius; Optimaliai eksponuotus – tolygiai apšviestus ir gerai spalvas perteikiančius vaizdus; Fotografuodami odos pakitimus, siekite šių tikslų. Tikiuosi, jog juos įgyvendinti padės kelios rekomendacijos: Pakitimams odoje užfiksuoti dažniausiai pakanka dviejų vaizdų – bendro ir detalaus „makro“, kurį fotografuodami pridėkite mąstelinę liniuotę ( žr. […]
Kiti panašūs straipsniai: Multimedija ODOS SKAITMENINĖS FOTOGRAFIJOS ATMINTINĖ
Skaitytojų dėmesiui siūlome mūsų naudojamą „Dermoskopinio tyrimo protokolą”. Protokolas pildomas kiekvienam tyrimo atvejui, naudojantis specialiu kodifkatoriumi. Manome, jog protokolas gali pasitarnauti kokybiškam paciento ištyrimui, tyrimo etapų standartizacijai ir duomenų kaupimui bei analizei duomenų bazėje. Duomenų įvedimo formą galima nusikopijuoti iš tinklalapio www.odosnavikai.lt bei Dr. L. Jazukevičiaus monogrfijos „Dermoskopijos pagrindai“ kompaktinio disko. 282 pav. […]
Dermoskopija, kaip ir daugelis tyrimo metodų, gali būti vertinama deskriptyvinės statistikos metodais: diagnostinio metodo jautrumu (J), specifiškumu(S)bei diagnostiniu tikslumu (DT) [1]. Minėti rodikliai apskaičiuojami formulėmis*: S = (TN / NT+TN) x 100%; J = (TT / TT+NN) x 100%; DT = (TT+TN / TT+TN+NT+NN) x 100%. *reikšminiai elementai pateikiami lentelėje Dermoskopijos rezultatų vertinimo schema […]
2000 m. įvykusiame tarptautiniame dermoskopinės terminijos suvienodinimo susitikime pasiūlyta dviejų etapų odos pigmentinių navikų vertinimo sistema. Pirmajame etape, remiantis globaliniais ir lokaliniais dermoskopinės diagnostikos kriterijais, išskiriami pigmentiniai ir nepigmentiniai odos navikai. Diagnozavus pigmentinį naviką, pereinama prie antrojo dermoskopinės diagnostikos etapo, kuriame diferencijuojami gerybiniai pigmentiniai odos navikai (apgamai) ir melanoma, pasitelkiant dermoskopinius diagnostinius algoritmus. Dermoskopijos […]
Šiuolaikinę odos navikų diagnostiką galima įsivaizduoti kaip piramidę, kurios pagrindas – klinikinė diagnostika, papildoma instrumentiniais tyrimais (odos paviršiaus mikroskopija, dermoskopija, konfokaline mikroskopija, spektroskopiniais bei ultragarsiniais tyrimais), o piramidės viršūnė – „auksinis” odos navikų diagnostikos standartas – morfologiniai tyrimai. 1 schema. Odos navikų diagnostikos schema Morfologiniais tyrimais patikrinamos kliniškai ir instrumentiniais tyrimais pagrįstos diagnozės, galima […]
Dermoskopijos istorija mažai tyrinėta. Literatūroje remiamasi pavieniais istoriniais šaltiniais [1–3]. Nepretenduodamas į išsamią apžvalgą, pateiksiu faktus, turėjusius tiesioginės reikšmės dermoskopijos, kaip tyrimo metodo, atsiradimui bei vystymuisi. Dermoskopijos istorija 1 lentelė […]