Saulinė keratozė (keratosis solaris) – tai pavieniai ar dauginiai netaisyklingos formos suragėję odos židiniai, pasidengę atsilupusiais žvynais. Epidemiologija. Vyrai (vyresni negu 30 m.) serga dažniau negu moterys. Etiologija. Ilgalaikis saulės poveikis, I, II, III odos fototipas. Klinika. Susidaro gelsvų, gelsvai rausvų, netaisyklingos formos, mažesnių nei 10 mm skersmens, pasidengusių atsilupusiais žvyneliais, suragėjusios odos židinių (420 […]
Seborėjinė keratozė (keratosis seborrhoeica, sin. verruca seborrhoeica) – tai paveldimas, dažnas, gerybinis 30 m. ir vyresnių žmonių epitelio auglys. Epidemiologija. Paprastai kiek dažniau susidaro vyrams. Etiologija. Paveldima tikriausiai autosominiu dominantiniu būdu. Klinika. Iš pradžių neparaudusioje ir nepatinusioje odoje atsiranda nedidelis – 1-3 mm skersmens, odos spalvos mazgelis. Pamažu didėja, tamsėja iki rudos, juodai rudos spalvos […]
Klimakterinė keratozė (keratosis climacterica) – tai klimakteriniu laikotarpiu atsiradęs padų, delnų epidermio suragėjimas ir sustorėjimas. Epidemiologija. Maždaug 30-50 m. moterys. Etiologija. Galbūt lemia hormonų įtaka. Klinika. Iš pradžių susidaro apvalių, ovalių padų suragėjimo židinių. Jie pamažu plečiasi, susilieja ir apima visą padą ar delną (435 pav.). Paskui atsiranda skausmingų įtrūkimų. Lokalizacija. Padai, delnai, kartais keliai, […]
Ribotoji difuzinė ir lizdinė delnų ir padų keratozė (keratosis palmoplantaris diffusa circumscripta et areata) – tai neuždegiminės kilmės delnų ir padų sustorėjimas ir suragėjimas. Epidemiologija. Suserga 1-2 m. amžiaus ar vyresni vaikai. Etiologija. Lemia paveldimumas. Klinika. Visas delnų ir pėdų paviršius sustorėja, suragėja, tampa gelsvas ar vaškinis. Jį supa apie 5 mm pločio sustorėjusios, paraudusios […]
Veido plaukų maišelių atrofinė raudonoji keratozė (keratosis piliaris rubra atrophicans faciei, sin. ulerythema ophryogenes) – tai autosominiu dominantiniu būdu paveldimas veido plaukų maišelių suragėjimas ir atrofija. Epidemiologija. Serga vaikai ir jaunuoliai. Etiologija. Autosominis dominantinis genas. Klinika. Iš pradžių ant paraudusio pagrindo plaukų maišelio žiotyse atsiranda nedidelių, 1 mm skersmens raginių, simetriškai išsidėstančių papulių (353-354 pav.). […]
Folikulinė keratozė (keratosis follicularis, sin. morbus Darier) – tai lėtinė autosominiu dominantniu būdui paveldima plaukų maišelių ragėjimo sutrikimo liga. Epidemiologija. Dažniau serga vyrai negu moterys. Etiologija. Paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Ligos ekspresyvumas nevienodas. Neretai išprovokuoja ultravioletiniai spinduliai. Dažni sporadiniai atvejai. Klinika. Išberia 2-3 mm skersmens kietomis, pilkšvomis, rausvomis, gelsvai rudomis apragėjusiomis papulėmis (379-380 pav.). Jos […]
Paveldima leukokeratozė (leucokeratosis hereditaria, sin. White Sponge nevus of the Mucosa) – tai paveldėtas burnos gleivinės neuždegiminis sustorėjimas ir apragėjimas. Epidemiologija. Reta dermatozė. Berniukai serga dažniau negu mergaitės. Etiologija. Paveldėjimas autosominis dominantinis. Klinika. Gimstama sergant arba liga išryškėja bręstant. Burnos gleivinė sustorėjusi, balta, raukšlėta, minkšta, koryta, balta ar perlamutrinė, blizganti (395 pav.). Subjektyvių reiškinių nesukelia. […]
Šiuolaikinę odos navikų diagnostiką galima įsivaizduoti kaip piramidę, kurios pagrindas – klinikinė diagnostika, papildoma instrumentiniais tyrimais (odos paviršiaus mikroskopija, dermoskopija, konfokaline mikroskopija, spektroskopiniais bei ultragarsiniais tyrimais), o piramidės viršūnė – „auksinis” odos navikų diagnostikos standartas – morfologiniai tyrimai. 1 schema. Odos navikų diagnostikos schema Morfologiniais tyrimais patikrinamos kliniškai ir instrumentiniais tyrimais pagrįstos diagnozės, galima […]
Šios struktūros – dermoskopinės semiotikos pagrindas. Lokalios struktūros 1. Pigmentinis tinklas 1.1 Tikrasis pigmentinis tinklas 1.1.1 Tipiškas pigmentinis tinklas 1.1.2 Netipiškas pigmentinis tinklas 1.2 Netikrasis pigmentinis tinklas (pseudotinklas) 1.2.1 Tipiškas pseudotinklas 1.2.2 Netipiškas pseudotinklas 1.2.2.1 Žiedinės-grūdėtos struktūros 1.2.2.2 Asimetriški pigmentuoti folikulai 1.2.3 Pilkas pseudotinklas 1.2.3.1 Rombinės struktūros 1.2.3.2 Homogeniški pigmentacijos plotai 2. Taškai 3. Globulės […]
Odos nepigmentinių navikų dermoskopinės struktūros bendrų bruožų neturi, yra individualios, būdingos atskiriems susirgimams [1–4]. PAPRASTOJI LENTIGO Nedidelės iki 0,5 cm skersmens makulės, įgytų apgamų prekursoriai. Dermoskopiškai stebimas pigmentinis tinklas. 132 pav. Paprastoji lentigo SOLIARINĖ LENTIGO Rusvos makulės nugariniuose rankų odos paviršiuose, seborėjinės keratozės prekursorius. Dermoskopinė semiotika negausi – būdinga retikulinė, griežtomis ribomis struktūra […]
