Alerginis kontaktinis dermatitas, KAD (dermatitis contacta allergica, sin. Eczema allergicum contactum) – tai kontaktinių alergenų sukeltas odos uždegimas.
Skiriama:
• Ūminis AKD
• Lėtinis AKD
Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugę tam tikrų profesijų žmonės, pvz., kirpėjos, dažytojai, statybininkai, medžio pramonės darbininkai ir kiti.
Etiologija ir patogenezė. Dažniausi alergenai yra: dinitrochlorbenzolas, sufanilamidiniai preparatai, antibiotikai (neomicinas, gentamicinas, sintomicinas, levomicetinas, penicilinas), anilino dažai, rivanolis, furacilinas, anestezinas, dimedrolis, jodas, prokainas, eteriniai aliejai, žiedadulkės, vilna, chromo, nikelio druskos, platina, kobaltas, raktažolė ir kiti augalai, terpentinas, plastmasės, guma.
Reakcija prasideda ne visiems, o tik tiems asmenims, kurie turi paveldėtą polinkį. Jų polinkis siejamas su HLA-A3, HLA-A7 antigenais.
Sensibilizacijos fazė prasideda po pirmo kontakto su alergenu ir trunka 4-20 dienų. Iš pradžių alergenas patenka į specialiąsias Langerhanso ląsteles, paskui migruoja per pamatinę membraną į limfmazgius, kur prasideda sen-sibilizuotų T limfocitų, turinčių receptorius antigenui prijungti, gamyba. Tada jie su krauju patenka į odą ir sensibilizacijos fazė baigiasi. Visa ligonio oda tampa sensibilizuota.
Indukcijos fazė prasideda tada, kai žmogus jau sensibilizuotas. Tada mažiausias alergenų kiekis, patekęs ant odos per trumpą laiką- 8-12 val. (rečiau – 24-48 val.), sukelia uždegimą.
Tai ir yra lėta alerginė IV tipo reakcija (pagal Coombs ir Gell). Esant ūminei uždegimo fazei, keratinocitai žūva, o lėtinei – veša.
Klinika. Iš pradžių oda parausta, patinsta, vėliau atsiranda papulių, pūslelių, erozijų, šašų (94-95 pav.). Gyjant pleiskanoja, o uždegimui pasibaigus esti liekamoji eritema. Iš esmės požymiai tokie patys kaip nealerginio kontaktinio dermatito. Skiriasi tik tuo, kad uždegimas išplitęs už alergeno veikimo ribų. Niežti, degina. Sunkesniais atvejais išsivysto labai stiprus odos uždegimas ir kamuoja galvos skausmas, šaltkrėtis, silpnumas, karščiavimas (96 pav.).
Kai alergeno nepavyksta pašalinti ir uždegimas užtrunka, išsivysto lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas. Tada vyrauja pažeistos odos lichenifikacija: oda infiltruota, cianoziškai raudona, sustorėjusi, piešinys išryškėjęs, pleiskanoja. Kai paūmėja, atsiranda pūslelių, šašų, nudraskymų. Niežti.
Lokalizacija. Atviros kūno vietos, veidas, rankos.
Eiga. Trunka savaites, mėnesius, metus.
Histopatologija. Epidermio edema, spongiozė, dermos edema, monocitų ir histiocitų infiltratas- būdingi ūmiam uždegimui.
Lėtiniam uždegimui būdinga hiperkeratozė, parakeratozė, akantozė, papilomatozė, limfocitų ir histiocitų infiltratas.
Odos mėginiai. Atliekami su 20-25 dažniausiais buitiniais ir pramoniniais alergenais praėjus 4-6 savaitėms po ūminio uždegimo.
Tikrinama po 48-72 valandų.
Teigiami (uždegimo reakcijos intensyvumas) žymimi 1-2-3-4 pliusais.
Teigiami mėginiai gali būti vienam alergenui (monosensibilizacija), keliems (iki penkių) (oligosensibilizacija) ir daugeliui alergenų (polisensibilizacija).
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir teigiamų odos mėginių. Reikia skirti nuo rožės, kitų egzemų.
94-96 pav. Alerginis kontaktinis dermatitas
|