ŽVYNELINĖ

Žvynelinė, Ž (psoriasis) – tai dažna paveldima lėtinė recidyvuojanti papulinė odos liga, kurios akivaizdūs provokuojantys veiksniai, sutrikusi epidermio ląstelių diferenciacija ir pagreitėjusi jų apyvarta.

Skiriama:

• Paprastoji Ž

• Eritrodermine Ž

• Pūlineline (išplitusi ir lokali) Ž

• Artropatine Ž

Epidemiologija. Serga vienodai dažnai vyrai ir moterys. Dauguma, apie 80 proc, suserga iki 20 m. amžiaus (I žvynelinės tipas) ir apie 20 proc. – vyresni nei 50 m. (II tipas).

Etiologija. Paveldėjimas poligeninis. Jeigu žvyneline serga abu tėvai, tai jų 41-50 proc. palikuonių taip pat ja suserga, jeigu serga vienas iš tėvų – tai suserga 8-10 proc. palikuonių. Nustatyta, kad žvynelinė susijusi su HLA-B13, HLA-B17, HLA-Bw57, HLA-Cw6.

Turint genetinį polinkį ligai, veikiant provokuojantiems veiksniams, atsiranda organizmo imuninės sistemos ir uždegiminių ląstelių ryšys. Tada vyksta intensyvi keratinocitų proliferacija. Jų labai padaugėja ir sutrinka jų diferenciacija. Galiausiai susiformuoja papulės.

Provokuojantys veiksniai

Infekcija: B grupės beta hemoliziniai streptokokai, mieliagrybiai, balkšvagrybiai; medikamentai: beta blokatoriai, angiotenzino konvertuojamo fermento inhibitoriai, antimaliariniai, nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, ličio druskos, vidiniai ir išoriniai gliukokortikoidai; alkoholis; stresas: 40 proc. ligonių bėrimą sieja su sunkiais išgyvenimais; išoriniai veiksniai: mechaniniai fiziniai, cheminiai, odos sausumas, kontaktiniai alergenai, kitos odos ligos, ultravioletiniai spinduliai (ūmus nudegimas ).

Klinika. Beria apvaliomis, ovaliomis ir netaisyklingos formos, žiedinėmis, taškinėmis, lašo, monetos dydžio papulėmis, iš kurių susidaro įvairaus dydžio (nuo monetos iki delno ar didesnės) karpytais kraštais plokštelės, rožinės spalvos, pasidengusios stambiaplokščiu žvynu, kuris lengvai nusikrapšto. Niežti, ypač beriant. Būdinga Auspitzo fenomenas: stearino dėmė ir taškinė kraujosruva (kraujo „rasa ).

Išplitusi paprastoji Ž– tai taško, lašo ar monetos dydžio papulinis labai išplitęs bėrimas. Dažniausiai paūmėja prisidėjus infekcijaiar atsiranda po infekcinio susirgimo.

Lokali paprastoji Ž– tai tipiškų vietų lokalus papulinis bėrimas (165 pav.).

Padų delnų Ž– tai sunkiai gydomas delnų ir padų psoriazinis bėrimas (166 pav.).

Atvirkštinė Ž– tai nebūdingose žvynelinei vietose, o būtent natūraliose raukšlėse, atsiradusios psoriazinės papulės arba plokštelės (dažniausiai esti nutukusiems, sergantiems cukralige asmenims).

165-166 pav. Paprastoji žvynelinė

167 pav. Eritroderminė žvynelinė

168 pav. Generalizuota pūlinelinė žvynelinė

169 pav. Padų delnų pūlinelinė žvynelinė

Eritroderminė Ž – tai universalus viso kūno odos pažeidimas (167 pav.), neretai sukeltas netinkamo gydymo.

Generalizuota pustulinė Ž (Zumbusch) -tai reta, sunki, pūlinėliais pasireiškianti psoriazės forma (168 pav.).

Padų delnų pustulinė Ž (Barber) – tai padų, delnų pūlinėlinė psoriazė (169 pav.). Dažniausia esti sergant artritu.

Psoriazinis artritas – tai asimetriškas oligoartritas, rečiau jis yra mutiliuojantis, susijęs su HLA-B27 antigenu (170-173 pav.). Pasireiškia 5-10 proc. sergančiųjų psoriaze. Sergant artritu, būdinga sunkesnės psoriazės formos ir pažeisti nagai.

Lokalizacija. Simetriška. Būdingiausios vietos: alkūnės, keliai, galva; būna išplitusi ar universali, kai visa oda pažeista. Kartais esti ant padų, delnų, natūraliose kūno raukšlėse (pažastyse, kirkšnyse, aplink išangę, po krūtimis) (išvirkščioji). Esant išplitusiai žvynelinei, veido pažeidimas nėra išimtis.

Eiga. Trunka metus ir dešimtmečius su remisijomis ir be jų. Nuo saulės ir ultravioletinių spindulių nyksta. Vasarą net ir nesikaitinant daugeliui ligonių odos bėrimas sumažėja arba visiškai išnyksta, tačiau kai kuriems jis padidėja.

Histopatologija. Epidermis sustorėjęs, ypač tarp spenelių, virš jų – suplonėjęs. Epidermio hiperkeratozė ir parakeratozė. Raginiame sluoksnyje telkiasi neutrofilų grupelės („Munro abscesai“). Dermoje susidaręs limfocitų ir monocitų infiltratas. Kraujagyslės išsiplėtusios.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos. Prireikus tiriama histologiškai. Reikia skirti nuo seborėjinio dermatito, kandidamikozinio iššutimo (raukšlių psoriazę), antrinio sifilio, rožinės dedervinės, grybelinių veido, galvos plaukuotosios dalies ligų.

170–171 pav. Psoriazinis artritas