Veido raudonis (rosacea) – tai raudonas ar raudonai violetinis veidas su telangiektazija centre, papulės, papulės-pūlinėliai, kartais pažeistų vietų patinimas ar sustorėjimas.
Epidemiologija. Dažniausiai serga 40-50 m. moterys. Pirmų požymių atsiranda jau nuo 20-30 metų. Rinofima dažniau esti vyrams.
Etiologija ir patogenezė. Paveldėtas polinkis. Išprovokuoja darbas prie šilumos šaltinio, karštas maistas ir skubotas valgymas, alkoholis, stipri kava ar arbata, saulė, stresas, skubėjimas. Ryšys su vidaus organų sutrikimais ir demodikoze neįrodytas.
Klinika. Skiriamos trys ligos stadijos.
Veido raudonis I stadija: Veido viduryje – paraudimas ir telangiektazija (20 pav.).
Veido raudonis II stadija: Veido paraudimas, telangiektazija, šiame fone – kietos, uždegiminės, raudonu pleiskanojančiu paviršiumi papulės, vėliau – nedidelės (2-3 mm skersmens) papulės-pūlinėliai (21 pav.).
Veido raudonis III stadija: Paraudusios, sustorėjusios, patinusios, porėtos odos fone – uždegiminiai mazgai, mazgeliai-pūlinėliai, išsiplėtusių kraujagyslių tinklas, kartais infiltruoti įvairaus dydžio židiniai, minkštųjų audinių išvešėjimas, sukeliantis veido deformaciją (22 pav.).
Nepagrįstai ilgai gydant veido raudonį gliukokortikoidais ir liovusis juos vartoti labai paūmėja(vilkligiškas veido raudonis).
Kitos formos:
• Vilkligiškas veido raudonis
• Rinofima
• Kortikoderma (steroidinis veido raudonis)
• Gumulinis veido raudonis
20 pav. Veido raudonis
