Dr. Laimonas Jazukevičius
Verkių klinika, Vilnius
Apgamai – gerybiniai odos navikai, sudaryti iš melanocitų, pigmentinių odos ląstelių. Apžiūrinėdami kūno paviršių, lengvai pastebėtume, jog apgamai yra kelių rūšių. Pirmąją apgamų klasifikaciją pasiūlė garsus vokiečių dermatologas P.G. Unna 1893 m., suskirstęs apgamus į jungties, dermalinius ir mišraus tipo, manydamas, kad tai tėra apgamo evoliucijos atskiros fazės (2).
1990 m. Ackerman ir Magna-Garcia (JAV) pasiūlė naują, histopatologiniais ir klinikiniais duomenimis pagrįstą klasifikaciją, suskirstydami apgamus į plokščius, endo – ir egzofitinius (3). Plokščiuose apgamuose melanocitai išsidėsto epidermio – dermos jungtyje bei papiliniame dermos sluoksnyje, egzogeniniuose (Unna tipo) – papilinėje, o endogeniniuose (Miescher tipo) apgamuose – retikulinėje dermoje. Spitz – Reed apgamai priskiriami atskirai kategorijai. Manoma, jog ateities klasifikacijose bus atsižvelgiama į apgamų struktūros molekulines ir morfologines koreliacijas.
Daug metų bandoma išsiaiškinti apgamų skaičiaus ir rizikos susirgti melanoma ryšius. Trumpai apžvelgsime vieno iš paskutinių tyrimų rezultatus (1):
- Ištirta 400 pacientų, 47 iš jų sirgo melanoma;
- Pacientų amžius buvo nuo 5 iki 88 metų;
-
Suskaičiavus visus pacientų apgamus, nustatyta:
- Daugiausia apgamų turėjo 21-30 m amžiaus grupės pacientai , tai atitinka ir kitų autorių duomenis (6, 11, 12);
- Apgamų skaičiaus vidurkis, melanoma nesirgusių pacientų grupėje buvo 56, o melanoma sergančiųjų – 125. Melanoma sergantieji pacientai apgamų turėjo 2,2 karto daugiau. Tai neprieštarauja kitų tyrėjų rezultatams (4, 6, 7, 8, 9, 10);
- Plokštieji apgamai dažniausiai lokalizavosi rankų ir šlaunų odoje, sudarė 91,6%, , Miescher apgamai buvo dažniausiai aptinkami galvos -kaklo srities odoje, jų aptikta – 5,8%, o Unna apgamai – 2,6% kamieno srityje; Melanoma sergantieji pacientai visų rūšių apgamų turėjo daugiau;
- Autoriai įrodė, jog apgamų skaičius veide, gali būti prognostiniu galimybės susirgti melanoma markeriu: sergantieji melanoma, tokių apgamų turėjo 1,6 karto daugiau. Kai apgamų veide buvo 5 -10, santykinės rizikos rodiklis buvo 1,1, o apgamų skaičiui viršijus 10 – 2,6;
-
Literatūroje dažnai cituojamame Garbe ir bendraautorių darbe (5) pateikiami tokie rizikos susirgti melanoma rodikliai:
- Kai apgamų buvo 51 – 100, pacientai melanoma sirgo 3,7 karto, o apgamų skaičiui viršijus 100 – 7,6 karto dažniau, lyginant su pacientais, kurie turėjo iki 10 apgamų.
- Šiuo metu vyraujanti nuomonė, jog rizika susirgti melanoma yra tiesiog proporcinga paciento turimam apgamų skaičiui, yra pagrįsta.
Literatūra
1. Witt C, Krengel S. Clinical and epidemiological aspects of subtypes of melanocytic nevi (Flat nevi, Miescher nevi, Unna nevi). Dermatology Online Journal 16 (1): 1, 2010
2. Unna PG. Naevi und Naevocarcinome. Berliner Klin Wochenschr 1893; 30:14-16
3. Ackerman A, Magana-Garcia M. Naming acquired melanocytic nevi. Am J Dermatopathol 1990; 12:193-209.
4. Bataille V, Grulich A, Sasieni P, Swerdlow A, Newton Bishop J, McCarthy W, Hersey P, Cuzick J. The association between naevi and melanoma in populations with different levels of sun exposure: a joint case-control study of melanoma in the UK and Australia. Br J Cancer 1998; 77:505-510.
5. Garbe C, Buttner P, Weiss J, Soyer HP, Stocker U, Kruger S, Roser M, Weckbecker J, Panizzon R, Bahmer F, Tilgen W, Guggenmoos-Holzmann I, Orfanos C. Associated factors in the prevalence of more than 50 common melanocytic nevi, atypical melanocytic nevi, and actinic lentigines: multicenter case-control study of the Central Malignant Melanoma Registry of the German Dermatological Society. J Invest Dermatol 1994; 102:700-770.
6. Mackie RM, English J, Aitchinson TC, Fitzsimons CP, Wilson P. The number and distribution of benign pigmented moles (melanocytic naevi) in a healthy British population. Br J Dermatol 1985; 113:167-174.
7. Naldi L, Lorenzo IG, Parazzini F, Gallus S, La Vecchia C. Pigmentary traits, modalities of sun reaction, history of sunburns, and melanocytic nevi as risk factors for cutaneous malignant melanoma in the Italian population: results of a collaborative case-control study. Cancer 2000; 88:2703-2710.
8. Bauer J, Garbe C. Acquired melanocytic nevi as risk factor for melanoma development. A comprehensive review of epidemiological data. Pigment Cell Res 2003; 16:297-306.
9. Kennedy C, Bajdik CD, Willemze R, De Gruijl FR, Bouwes Bavinck JN. The influence of painful sunburns and lifetime sun exposure on the risk of actinic keratoses, seborrheic warts, melanocytic nevi, atypical nevi, and skin cancer. J Invest Dermatol 2003; 120:1087-1093.
10. Swerdlow AJ, English J, Mackie RM, ODoherty CJ, Hunter JA, Clark J. Benign nevi associated with high risk of melanoma. Lancet 1984; 2:168.
11. Armstrong BK, deKlerk NH, Holman CD. Etiology of common acquired melanocytic nevi: constitutional variables, sun exposure, and diet. J Natl Cancer Inst 1986; 77:329-335. [UI:3461195]
12. Nicholls EM. Development and elimination of pigmented moles, and the anatomical distribution of primary malignant melanoma. Cancer 1973; 32:191-195.
© Dr. Laimonas Jazukevičius
