Biblioteka

KERATOAKANTOMA

dr. L. Jazukevičius, Verkių klinika, Vilnius,  tel.: 23 000 00; mob. tel.: 86 86 33133

Per pastaruosius tris dešimtmečius požiūris į šį naviką keitėsi: anksčiau manyta, jog  piktybiniu jis gali būti laikomas itin retai. Šiuo metu keratoakantoma laikoma gerai diferencijuotu plokščialąsteliniu vėžiu, atsirandančiu plaukų folikulų riebalinėse liaukose.

Didžiausias šio naviko dažnis šešiasdešimtmečių tarpe 1:1 000, vyrų ir moterų sergamumo santykis 2:1. Daugelis epidemiologinių keratoakantomos rodiklių yra artimi plokščialąsteliniam vėžiui (1, 2). Retais atvejais keratoakantoma tampa  šeimyninio autosominio – dominantinio Muir-Torre sindromo markeriu, kuriam būdinga simptomų triada: daugybinės keratoakantomos, riebalinių liaukų, storojo žarnyno ar ginekologiniai piktybiniai navikai (3, 4). Pagrindiniai rizikos faktoriai yra aktininė keratozė, cheminiai kancerogenai (anglies dervos), odos traumos, žmogaus papilomos virusas, genetiniai veiksniai ir imunosupresinės būklės.

Svarbiausia keratoakantomos klinikinė savybė – spartus naviko augimas – tam pakanka kelių savaičių ar mėnesių. Pažymėtina, jog navikas gali spontaniškai regresuoti per 4 – 6 mėn., dažniausios atsiradimo vietos: galvos – kaklo, galūnių nugarinių paviršių oda. Keratoakantoma – tai 1 – 2 cm skersmens rausva ar kūno spalvos papulė, ilgainiui įgaunanti įdubusio kūgio formą, kurio paviršius suragėjęs ar padengtas šašu. Daugybiniai, didelių matmenų  ar agresyvios klinikinės eigos, metastazuojantys, navikai reti.
Pagrindinis gydymo metodas – chirurginis, esant kontraindikacijų, pasirenkama vietinė chemo- ar imunoterapija, spindulinė terapija (< 10 Gy).
Žemiau pateikiame asmeninės praktikos klinikinių pavyzdžių.
K. apatinio voko keratoakantoma
Navikas pašalintas elektrofulguracijos ir kiuretažu būdu. Antra para po operacijos. Apatinio voko hematoma, susidariusi dėl anestetiko injekcijos
Keratoakantoma: A – apžvalginis, B – dermoskopinis vaizdai su centrine nekrozes zona, daugybinėmis milijomis 
Keratoakantoma nosies prieangyje
Keratoakantoma skalpo srityje, išsivysčiusi ryškios aktininės keratozės fone. Padarius biopsiją, morfologinė diagnozė buvo keratoakantoma. Po naviko pašalinimo galutinė morfologinė diagnozė –  vidutinės diferenciacijos plokščialąstelinis vėžys
UV Scan metodu padaryta juodai balta nuotrauka, paryškinanti kontrastą ir aktininės keratozės židinius
Keratoakantoma. A – apžvalginis, B – makro, C – dermoskopinis vaizdai
 
Literatūra
 
 
1. Schwartz RA; Keratoacanthoma: a clinico-pathologic enigma. Dermatol Surg. 2004 Feb;30(2 Pt 2):326-33; discussion 333. [abstract]
2. Chuang Tsu-Yi; Keratoacanthoma; eMedicine, March 2009
 
3. Ponti G, Losi L, Di Gregorio C, et al; Identification of Muir-Torre syndrome among patients with sebaceous tumors and keratoacanthomas: role of clinical features, microsatellite instability, and immunohistochemistry. Cancer. 2005 Mar 1;103(5):1018-25. [abstract]
Muir-Torre Syndrome, OMIM (http://omim.org/entry/158320)
 
 
© Dr. Laimonas Jazukevičius, 2011
 
 
 
 
Kategorijos