Kandidamikozė, K (candidamycosis, sin. candidosis, candidiasis), – tai paviršinis mieliagrybių sukeltas gleivinių, odos ir nagų pažeidimas, kartais paveikiantis nervų sistemą ir vidaus organus.
Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji. Moterys ir vyrai vienodai dažnai
Etiologija. Dažniausiai sukelia Candida (C) genties grybeliai: C. albicans, rečiau C.parapsiliosis, C. tropicalis, C. glabrata, C. krusei.
Neretai balkšvagrybiai, nesukeldami klinikinių simptomų, esti normalios organizmo floros dalis (burnos gleivinėje – 30 proc, virškinamajame trakte – 50-80 proc, moterų lyties organų gleivinėje – 20 proc). Jie nėra indikacija taikyti antigrybelinį gydymą. Tačiau kai atsiranda klinikinių požymių, o tepinėliuose gausu pseudomicelio, reikia manyti esant kandidamikozę.
Manoma, kad kandidamikozei išsivystyti turi reikšmės įgimtas ar įgytas imuniteto nepakankamumas, pvz., kandidamikoze suserga 50 proc. ŽIV infekuotųjų, o sergančiųjų AIDS – 80-95 proc, nėščiųjų – 37 proc, taip pat ilgai vartojantieji gliukokortikoidus, imunosupresantus, antibiotikus, oralinius kontraceptikus, sergantieji cukralige, skydliaukės ir paraskydinės liaukos hiper- ar hipofunkcija. Turi reikšmės ir vietinis gleivinės pažeidimas: sukeltas protezų, ligų, pvz., pūslinės, ar išmirkus odai po okliuziniu tvarsčiu. Galima užsikrėsti ir lytiškai santykiaujant bei gimstant.
Skiriama:
• Gleivinių K (c. mucosae)
• Odos K (c. cutanea)
• Nago ir apynagės K (onychia et paronychia candidamycetica)
Sisteminė K ( c. systemica)