Biblioteka

GLEIVINIŲ TUBERKULIOZĖ

Gleivinių tuberkuliozė (tuberculosis orificialis) – tai tuberkulinui negatyvių žmonių, užsikrėtusių autoinokuliacijos būdu, gleivinių tuberkuliozė.

Klinika. Iš pradžių atsiranda nedidelis gelsvas mazgelis, jis išopėja, greta atsiranda kitas, vėl išopėja ir šitaip pamažu opa padidėja, yra netaisyklingos formos, neskausminga. Aplinkinė oda paraudusi, patinusi. Erozijų dugnas pasidengęs fibrinoidine plėvele arba kraujingu ar pūlingu sekretu.

Lokalizacija. Burnos, žiočių, lūpų gleivinės, šlaplės žiotys ar aplink išangę, nelygu kur pateko infekcija.

Eiga. Liga progresuoja. Prognozė bloga. 

Laboratoriniai tyrimai

Tepinėlis. Nudažius rūgštims atspariais dažais, galima nustatyti sukėlėją.

Histopatologija. Nespecifinis uždegiminis infiltratas ir nekrozė, nedaug tuberkuliozinių granulomų.

PGR. Galima nustatyti specifinę DNR.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir laboratorinių tyrimų duomenų. Reikia skirti nuo recidyvuojančiosios aftozės, plokščialąstelinio vėžio ir antrinio sifilio.

Kategorijos, Odos tuberkuliozė, gleivinių