GLOBALIOS DERMOSKOPINĖS STRUKTŪROS

Šios struktūros reikšmingos pirminei odos pigmentinių ir nepigmentinių navikų diferencinei diagnostikai.

Globalūs dermoskopiniai kriterijai (struktūros)

1. Retikulinė struktūra

1.1. Tipiška

1.2. Netipiška

2. Globulinė struktūra

2.1. Tipiška

2.2. Netipiška

3. „Grindinio akmenų“ struktūra

4. Retikulinė – globulinė struktūra

5. Homogeniška struktūra

6. Retikulinė – homogeniška struktūra

7. „Žvaigždžių sprogimo“ struktūra

7.1. Tipiška

7.2. Netipiška

8. „Lygiagrečios“ struktūros

8.1. Gerybinės akralinės

8.1.1. Lygiagrečių vagų

8.2. Grotelių (kopėtėlių)

8.3. Siūlinės (?brilinės)

8.4. Globulinės akralinės

8.5. Kitos struktūros

8.6. Homogeniškos

8.7. Akralinės – retikulinės

8.8. Piktybinės akralinės struktūros

8.8.1. Lygiagrečių keterų

8.8.2. Įvairiaspalvės difuzinės pigmentacijos

8.8.3. „Dantytos“

8.8.4. Daugiakomponentės akralinės

8.8.5. Netipiškos retikulinės-siūlinės

9. Daugiakomponentė struktūra

10. Nespecifinė struktūra

11. Lakunų struktūra

1. RETIKULINĖ STRUKTŪRA

Svarbi struktūra odos pigmentinių navikų diagnostikoje. Jos pagrindas – tipiškas ar netipiškas pigmentinis tinklas bei pseudotinklas (žr. lokalias dermoskopines struktūras).

25, 26 pav. Displastinis jungties apgamas. Retikulinė struktūra

2. GLOBULINĖ STRUKTŪRA

Jos pagrindas – tipiškos ar netipiškos globulės, smulkiau apibūdintos lokaliose dermoskopinėse struktūrose.

27, 28 pav. Dermalinis apgamas. Globulinė struktūra

3. „GRINDINIO AKMENŲ“ STRUKTŪRA

Primena globulines struktūras. Globulės didesnės, kampuotos, susiliejančios. Gerybiniuose pigmentiniuose navikuose (dažniausiai įgimtuose apgamuose) šios globulės pasiskirsto tolygiai, simetriškai. Melanomai būdinga rausva globulių spalva, formos ir pasiskirstymo asimetrija.

29, 30 pav. Įgimtas apgamas. „Grindinio akmenų“ struktūra

4. RETIKULINĖ – GLOBULINĖ STRUKTŪRA

Gerybiniams pigmentiniams apgamams būdinga globulių ir tinklo išsidėstymo simetrija. Globulės dažniausiai aptinkamos centre, o sparčiai didėjančiuose apgamuose, jų gali būti ir kraštuose. Melanomai būdingas netipiškas tinklas ir globulės.

31, 32 pav. Mišrus apgamas. Retikulinė-globulinė struktūra

5. HOMOGENIŠKA STRUKTŪRA

Išskirtinis mėlynų apgamų požymis. Būdinga difuzinė ruda, pilkai melsva, rausvai juoda pigmentacija, nesant lokalių dermoskopinių struktūrų.

33, 34 pav. Mėlynas apgamas. Homogeniška struktūra su difuzine hipopigmentacija

6. RETIKULINĖ – HOMOGENIŠKA STRUKTŪRA

Dermoskopiškai stebimas tinklo išsidėstymas kraštuose su simetriška centrine hipopigmentacija ar dėme, ši struktūra būdinga displastiniams apgamams. Melanomos atveju hipopigmentacijos plotas ar dėmė būna naviko krašte.

35, 36 pav. Mišrus apgamas. Retikulinė (periferijoje) – homogeniška (centre) struktūra

7. „ŽVAIGŽDŽIŲ SPROGIMO“ STRUKTŪRA

Atitinka lokalių struktūrų dryžius. Patognomiška melanomai ir Reed/Spitz apgamams.

37, 38 pav. Spitz‘o apgamas. Retikulinė „žvaigždžių sprogimo“ struktūra su sustorėjusiu ryškiu tinklu centre ir simetriškais dryžiais periferijoje

8. „LYGIAGREČIOS“ STRUKTŪROS

Dermoskopinę semiotiką lemia anatominės galūnių odos ypatybės, pateiktos schemoje.

4 schema. Galūnių odos anatomija

GERYBINĖS AKRALINĖS STRUKTŪROS:

* „Lygiagrečios“ struktūros būdingos delnų ir padų odos pigmentiniams navikams, skirstomos į gerybines ir piktybines akralines struktūras.

* Gerybinės akralinės struktūros:

* Lygiagrečių vagų – pigmentacija plinta išilgai paviršinės vagos;

* Lygiagrečių vagų su keterose išsidėsčiusiomis rudomis globulėmis,

* „Dviguba“ vagų pigmentacija.

* Grotelių – pigmentacija stebima išilgai ir statmenai paviršinių vagų ir keterų;

* Siūlinės (fibrilinės) – daugybiniai pigmento siūlai statmenai ar aštriu kampu kerta sulcus ir crista superficialis;

* Globulinės – galūnių pigmentiniame navike stebimos globulės;

* Kitos struktūros – rudi taškai ir globulės išsidėstę išilgai keterų;

* Homogeniškos – šviesiai ruda difuzinė pigmentacija;

* Akralinės-retikulinės – stebimas pigmentinis tinklas;

* Netipiška struktūra – neapibūdinama aukščiau išvardintomis struktūromis.

39, 40 pav. Akralinis apgamas. Lygiagrečių vagų struktūra. Keterų viršūnėse matomi „balti karoliai“ – prakaito liaukų angos

41, 42 pav. Akralinis apgamas. Kopėtėlių struktūra

43 pav. Akralinis apgamas. Fibrilinė struktūra

PIKTYBINĖS AKRALINĖS STRUKTŪROS:

* Lygiagrečių keterų – pigmentas plinta išilgai paviršinių keterų, kur atsiveria prakaito liaukos;

* Difuzinės įvairiaspalvės pigmentacijos – rudos, su įvairiais atspalviais pigmentacijos plotai dengiantys dalį akralinio pigmentinio naviko;

* „Dantytos“ struktūros – griežtos ribos ir dryžiai periferijoje;

* Daugiakomponentės akralinės;

* Netipiškos retikulinės-siūlinės.

44 – 45 pav. Melanoma (Breslow 2,6 mm). Daugiakomponentė struktūra: lygiagrečios keteros, regresija, pilkai melsvas šydas. Difuzinė įvairiaspalvė pigmentacija

46, 47 pav. Melanoma (Breslow 1,2 mm). Daugiakomponentė struktūra: netaisyklingas pigmentinis tinklas, dryžiai, taškai, regresija. Difuzinė įvairiaspalvė pigmentacija

48 ,49 pav. Melanoma (Breslow 2,2 mm). Daugiakomponentė struktūra: lygiagrečios keteros, regresija, pilkai melsvas šydas, netaisyklingi taškai. Difuzinė įvairiaspalvė pigmentacija

9. DAUGIAKOMPONENTĖ STRUKTŪRA

Trijų ir daugiau globalių struktūrų kombinacija. Gerybiniams pigmentiniams navikams (įgimtiems ir displastiniams apgamams) būdingas struktūrų vienalytiškumas ir simetrija. Melanomos atveju struktūros yra netaisyklingos ir netipiškos, pasiskirsčiusios asimetriškai.