Mezoterapija – tikslai ir priemonės

dr. L. Jazukevičius, Verkių klinika, Vilnius, tel.: 23 000 00; mob. tel.: 86 86 33133

Mezoterapijos pritaikymo spektras platus, gydomosios procedūros naudojamos įvairiose medicinos srityse:

Ortopedijoje ir traumatologijoje;
Sporto medicinoje;
Neurologijoje;
Skausmo medicinoje;
Reumatologijoje;
Angiologijoje;
Stomatologijoje;
Otorinolaringologijoje;
Urologijoje;
Ginekologijoje;
Gerontologijoje;
Dermatologijoje;
Estetinėje medicinoje.

Daugumoje minėtų medicinos sričių mezoterapija naudojama nuskausminimui, tačiau tai nėra vyraujanti dabarties mezoterapijos kryptis – daugiau kaip pusė atliekamų mezoterapinių procedūrų tenka estetinei medicinai. Mezoterapija naudojama kaip savarankiškas gydymo metodas arba kombinuojama su kitomis estetinės medicinos procedūromis. Pagrindinis estetinės mezoterapijos tikslas – odos atnaujinimas. Šios procedūros vadinamos biorevitalizacija, biorejuvenizacija ar mezoliftu ir naudojamos:

Lengvai ir vidutiniškai išreikštų odos endogeninio ir egzogeninio senėjimo reiškinių gydymui;
Odos senėjimo profilaktikai;
Acne randų kompleksinėje terapijoje.

Mezoterapijoje naudojami injekciniai tirpalai – vitaminai, amino rūgštys, mineralai, retieji elementai, koenzimai, fermentai, gliukozaminogliukanai, vaisinės rūgštys, antioksidantai ir kt., būna izotoniniai (pH 5,5 – 7.0) , tirpūs vandenyje. Gamintojai siekia, jog mezoterapinės medžiagos būtų hipoalerginės, gerai toleruojamos. Naudojamos mišiniuose, jos veikia sinergistiškai, sustiprindamos gydomąjį poveikį.

Mezoterapiniai preparatai į odą ir poodį leidžiami rankiniu ar automatizuotu metodais. Mechaniniai, elektriniai ar pneumatiniai automatiniai injektoriai – užtikrina tolygų injekuojamos medžiagos dozavimą ir standartinį injekcijos gylį.

Pav. 1 Mezoterapinės adatos

Pav. 2 Mezoterapiniai automatiniai injektoriai

Platus tokių injektorių naudojimas prisidės prie mezoterapinių metodikų standartizavimo ir gaunamų terapinių rezultatų mokslinės analizės. Vienas svarbiausių techninių reikalavimų mezoterapinėms injekcijoms – griežtas aseptikos ir antiseptikos reikalavimų laikymais, o procedūrų skaičių nulemia terapinis efektas.

Mokslininės mezoterapijos veikimo hipotezės atsirado praėjusio amžiaus 7 – ajame dešimtmetyje. M. Pistor apibūdino mezoterapiją ne kaip naują gydymo, o naują vaistinių preparatų įterpimo būdą: vaistinės medžiagos suleidžiama mažai, rečiau, lyginant su įprastais metodais ir į reikiamą vietą (Peau, rarement, au bon endroit – pranc.). M. Pistor pasiūlė refleksogeninę mezoterapijos veikimo teoriją. Ji remiasi požiūriu, jog daugybinės injekcinės odos mikrotraumos nutraukia refleksogenius skausmo plitimo kelius, pagerindamos paciento būklę. Literatūroje minimos Dr. Bicheron mikrocirkuliacijos, A. Dallouz-Bourgignon trijų sistemų stimuliacijos, Ballestero energetinės mezoterapijos ir kt. teorijos. Praktiniu požiūriu, mezoterapijos veikimo mechanizmų paaiškinimui bene didžiausios reikšmės turėjo J.A. Kaplan ir Raincourt darbai injekuojant į odą radioaktyviais izotopais pažymėtus mezoterapinius tirpalus ir stebint jų rezorbciją. Nustatyta, jog mezoterapinių tirpalų rezorbcijos greitis yra tiesiog proporcingas injekcijos gyliui – paviršinių injekcijų rezorbcija lėčiausia. Rezorbcijos greitis priklauso ir nuo injekuojamų medžiagų molekulių dydžio, mažo molekulinio svorio tirpalams, ji spartesnė.

Prancūzijos Mezoterapijos draugija injekcijų metodikas suklasifikavo 1999 m., pagrindiniu šios klasifikacijos kriterijumi yra injekcijų gylis ir gydomojo preparato įterpimo būdas (sausas ar šlapias). Mezoterapijos metodikos ir jų apibūdinimas pateikiami Pav. 1.

Pav. 3 Mezoterapijos injekcijų gyliai ir metodikų klasifikacija (Prancūzijos Mezoterapijos draugija, 1999 m.)

Lentelė Nr. 1

Mezoterapijos metodikos

Injekcijos metodas

Apibūdinimas

Intraepiderminės ar paviršinės epiderminės

Autorius: J.J. Perrin, 1995

Injekcijų pobūdis: daugybinės;

Injekcijų dažnis: pavienės;

Injekcijų atstumas: nuo kelių milimetrų veide iki 0,5-1,0 cm kitur;

Injekcijos gylis: 0-1 mm, virš bazalinės membranos, dažniausiai 0.2-0.3 mm;

Injekcijos kryptis: 15° į odos paviršių, linijinė;

Adatos ilgis:1.25 mm;

Adatos storis: 30 G;

Dozė: Mezoterapinis preparatas paliekamas odos paviršiuje savaiminei rezorbcijai;

Tikslas: mezoterapinio preparato suleidimas dideliame odos plote;

Privalumas: injekcijos neskausmingos, nekraujuoja, naudojamos jautriai odai ir skausmui jautriems pacientams, vaikams;

Pav. 4 Intraepiderminės ar paviršinės epiderminės mezoterapinės injekcijos

Paviršinės intraderminės

Autorius: M. Pistor, 1985

Injekcijų pobūdis: daugybinės;

Injekcijos gylis: paviršinis epidermis ir dermis;

Adatos ilgis: 4 mm;

“Sausas” metodas: tuščiu švirkštu ir adata minėtu gyliu subadoma oda ir paskleidžiama injekcinė medžiaga;

“Šlapias” metodas: odos paviršius suvilgomas norima injekuoti medžiaga ir tuščiu švirkštu ir adata minėtu gyliu subadoma oda;

Dozė: į odą patenka apie 10% injekcinės medžiagos;

Tikslas: neurokutaninė ir imuninės būklės stimuliacija.

Paviršinės intraderminės – papulinės

Autorius: M. Pistor, 1990

Injekcijų pobūdis: pavienės;

Injekcijos gylis: 1-2 mm, jungties sritis;

Injekcijos kryptis: statmena odai;

Adatos ilgis: 4-6 mm;

Dozė: 0.2-0.3 ml;

Tikslas: raukšlių gydymas ir imunostimuliacija;

Papulės išnyksta vidutiniškai per 30 min.

Nappage (intraderminės paviršinės ir gilios)

Autoriai: A. Dallouz-Bourgignon, Y. Huteau, J.A. Kaplan, G. Ravily, 1987-2000

Injekcijų pobūdis: daugybinės;

Injekcijų dažnis: 2-4/s ;

Injekcijų atstumas: keli milimetrai;

Injekcijos gylis: 2-4 mm, po bazaline membrana, intraderminė, kraujavimas taškinis, greitai sustoja savaime;

Injekcijos kryptis: 30° – 60° kampu į odos paviršių;

Adatos ilgis: 2-4 mm;

Tikslas: mezoterapinio preparato suleidimas dideliame odos paviršiuje – vienos procedūros metu padaroma 150-1000 injekcijų, daugelio odos funkcinių sistemų stimuliacija.

Pav. 5 Nappage (intraderminės paviršinės ir gilios) mezoterapinės injekcijos

Mezoperfuzija (intrahipoderminė)

Autoriai: M.Pistor, 1983; J.C. Dressene, 1985; J.P. Martin, 1992

Injekcijų pobūdis: pavienės;

Injekcijos gylis: intrahipoderminė – 2-13 mm, dermohipoderminės >10 mm;

Injekcijos trukmė: 1-5 s, o pauzė tarp jų – 10-50 s;

Mezoterapijos procedūros trukmė: 5-45 min.

Injekcijos kryptis: statmena odai;

Adatos ilgis: 10 mm;

Nuskausminimas: Lidokainas 1-2%;

Tikslas: nuskausminimas; gydomi ūmūs uždegimai ir lėtiniai skausmai.

“Taškas po taško” (Point by point – angl.)

Autorius: M. Pistor

Injekcijų pobūdis: pavienės;

Injekcijos gylis: intrahipoderminė – 4-10 mm, dermohipoderminės >10 mm;

Injekcijos kryptis: statmena odai;

Adatos ilgis: 4-6 mm;

Dozė: 0.2-0.3 ml;

Tikslas: nuskausminimas;

Pav. 6 “Taškas po taško” (Point by point – angl.) mezoterapinės injekcijos

2004 m. mezoterapijos srityje Prancūzijoje dirbo 15 000 gydytojų, per dieną vidutiniškai atliekama 60 000 procedūrų.

JAV 2004 m. .dirbo 5 000 , o 2010 m. – 16 000 sertifikuotų mezoterapeutų., kas mėnesį jų gretas papildo apie 300 specialistų.

Mezoterapijos kontraindikacijos

Mezoterapinės procedūros neatliekamos nėštumo ir žindymo laikotarpiais bei paaiškėjus, jog pacientas yra alergiškas mezoterapiniam preparatui. Tai absoliučios mezoterapinių procedūrų kontraindikacijos. Sąlyginių kontraindikacijų yra daugiau:

Ryškūs odos fotosenėjimo reiškiniai;
Ūmūs dermatitai;
Bakterinės ir virusinės odos infekcijos;
Onkologinės ligos;
Diabetas;
Epilepsija;
Autoimuniniai susirgimai;
Kraujo krešėjimo sutrikimai ar terapija krešumą mažinančiais vaistais;
Paciento polinkis hiprtrofiniam ar keloidiniam randėjimui.

Mezoterapijos komplikacijos

Mezoterapija, kaip ir kiti gydymo metodai gali sukelti komplikacijų:

Laikiną odos paraudimą;
Nedideles kraujosruvas;
Odos niežėjimą;
Alergines reakcijas.

Beadatinė mezoterapija

Mezoterapiniai preparatai į odą gali būti įterpiami ultragarsu, jonoforeze ar elektroporacijos būdais, tačiau beadatinės mezoterapijos seanso metu suleidžiama preparato dozė, tesudaro 20% klasikinės (adatinės) mezoterapinės procedūros dozės. Beadatnė mezoterapija nėra pilnavertė klasikinės mezoterapijos alternatyva.

Papildomu impulsu mezoterapijos plėtrai, tapo celiulito ir ribotų riebalų sankaupų gydymas fosfatildicholino injekcijomis. Pirmą kartą šis preparatas estetinėje medicinoje panaudotas 1988 m., dėl vizualiai patrauklių ir greitai pasiekiamų betarpiškų procedūros rezultatų, metodas nuo 1993 m. sparčiai plito JAV, P. Amerikoje ir Azijos šalyse. Daugeliui pacientų bei estetinės medicinos specialistų injekcinė lipolizė ir mezoterapija tapo sinonimais.

Prancūzijos nacionalinė sveikatos agentūra 2011 m. uždraudė mezoterapiją naudoti riebalų tirpdymo (lipolizės) procedūroms. Pirmieji moksliškai pagrįsti, mezoterapinės lipolizės efektyvumo tyrimai atskleidė, jog objektyviai pasiekiami rezultatai – mininimalūs, o atokūs rezultatai, dėl mažo stebėjimų skaičiaus – neaiškūs.

Mezoterapijos vystymęsi išskirtinini šie laikotarpiai:

Intuityvusis – ekstensyvinis, jo metu sukaupti gausių eksperimentinių darbų duomenys ;
Empirinis – faktinės medžiagos kaupimas ir pasiektų rezultatų analizavimas. Mezoterapija, kaip gydymo metodas, pradėta naudoti tradicinėje medicinoje;
Precizinis – prasidėjęs pastarąjį dešimtmetį. Mezoterapija sparčiai vystosi, tapdama įrodymais pagrįstos medicinos šaka, nauju gydomosios ir estetinės medicinos metodu.

2004 m. mezoterapijos srityje Prancūzijoje dirbo 15 000 gydytojų, per dieną vidutiniškai atliekama 60 000 procedūrų, o JAV tuo laikotarpiu, nors mezoterapija tik pradėta plačiau taikyti – 5 000 gydytojų.

Silpnoji mezoterapijos vieta – didesnės apimties randomizuotų ir kooperuotų tyrimų stoka, gydymo rezultatų objektyvizacija ir analizė pasitelkiant šiuolaikinius epidemiologinius ir statistinės analizės metodus.

Nuorodos

http://www.mesodermal.info/MESOTHERAPY_TECHNIQUE_.html

http://www.mesotherapyworldwide.com/images/pdf/MWInjectionTechniques.pdf

Biblioteka