Biblioteka

Gilusis cheminis pilingas fenoliu

Istorinė apžvalga

Pirma dalis

Dr. Laimonas Jazukevičius, Verkių klinika. Vilnius

Straipsnio tikslas – supažindinti skaitytoją su šia unikalia, sudėtinga, tačiau gerai ištyrinėta ir saugia estetinės medicinos procedūra. Pirmoje dalyje pateiksime istorinę giliojo cheminio pilingo fenoliu istorinę apžvalgą, siekdami atskleisti metodo raidą nuo seniausių laikų iki nūdienos pasiekimų. Antra dalis skiriama praktiniams aspektams: pacientų atrankai ir paruošimui, procedūros indikacijoms ir kontraindikacijoms, eigos ypatumams, poprocedūrinei slaugai bei rezultatų aptarimui.

Fenolis – pirmoji cheminiam pilingui panaudota medžiaga, o giliojo cheminio pilingo fenoliu metodika estetinėje medicinoje naudojama daugiau kaip aštuoniasdešimt metų. Tai viena veiksmingiausių, ilgalaikių rezultatų pasiekianti veido odos patempimo bei atnaujinimo procedūra, iki šiol neturinti lygiaverčių alternatyvų. Cheminio pilingo fenoliu procedūros tradiciškai buvo ir yra atliekamos Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje, JAV bei Pietų Amerikoje (Brazilijoje). Procedūros paplitimas įvairiose pasaulio šalyse atspindi ne tik gilias estetinės medicinos tradicijas, bet ir jos lygį. Šios procedūros atliekamos ir Lietuvoje.

Karbolio rūgštį 1834 m. atrado vokiečių chemikas Friedlieb Ferdinand Runge (1795-1867), o 1841 m. fenoliu ją pavadino  prancūzų chemikas Charles Frederick Gerhardt (1816-1856). Karbolio rūgštį medicinoje, kaip antiseptiką, įdiegė anglų chirurgas Joseph Lister (1827-1912). Netrukus pastebėta, jog gydant žaizdas fenolio rūgšties tirpalais, jų aplinkoje oda išsilygina, šviesėja. 1871 m. karbolio rūgšties 20% tirpalą    strazdanų gydymui panaudojo anglų dermatologas William Tillbury Fox (1836-1879),  tapdamas cheminio pilingo, naujo estetinės medicinos metodo, pradininku. 1882 m.    vokiečių dermatologas Paul Gerson Unna (1850-1929) aprašė salicilo, trichloracto  rūgščių, rezorcino ir fenolio savybes. 1890–1900 m.m. cheminis pilingas tapo populiaria  estetine procedūra Europoje ir JAV. Britų dermatologas George Miller MacKee: spuogų  randus fenolio 88% tirpalu pradėjo gydyti 1900 m., o persikėlęs į Niu Jorką, darbus  tęsė kartu su Florentine Karp. Savo ilgamečio darbo rezultatus šie autoriai paskelbė  1952 m.(1,2). Europoje cheminio pilingo procedūras darė dermatologai, tuo tarpu JAV,  gilieji cheminiai pilingai fenoliu buvo savamokslių specialistų, vadintų “lay peelers” ar  “skinners” (angl.k.), dirbusių grožio salonuose, veiklos sritis. Gilusis veido odos pilingas  fenoliu – estetinės medicinos procedūra, kurios metu fenolio ir į pilingo formulę įeinančių cheminių medžiagų  mišiniu, sukeliamas valdomas veido odos nudegimas, savo gyliu galintis siekti vidurinį retikulinės dermos sluoksnį. Antrajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje fenolio pilingus išbandė daugelis Holivudo žvaigždžių, o penktajame dešimtmetyje atsirado dar vienas fenolio pilingų centras Majamyje, turtingų amerikiečių pamėgtoje vietoje. Savamoksliai pilingo fenoliu specialistai, pasiekė įspūdingų estetinių ir komercinių rezultatų, kėlusių plastikos chirurgų pavydą. Dauguma plastikos chirurgų savamokslius giliojo pilingo specialistus laikė šarlatanais, juos ignoravo, ar nepakęsdami konkurencijos, persekiojo.

1917 m  JAV pasirodė pirmoji fenolio pilingui skirta publikacija, jos autorius – San Fransisko chirurgas Douglas Montgomery. Los Andželo chirurgas Herbert Otto Bames, kritiškai vertinęs savamokslių pilingo specialistų darbą, giliuosius fenolio pilingus darė pats. 1927 m. jis pirmą kartą medicininėje literatūroje išsamiai pateikė procedūros metodiką, 50-80% koncentracijos fenolio tirpalų savybes, tačiau savo naudotos pilingo formulės neatskleidė. Dr. Bames terapinio efekto sustiprinimui naudojo okliuzinę medicininio pleistro kaukę, o infekcijų profilaktikai timolo jodidą. Šis autorius aprašė fenolio pilingo komplikacijas, siūlė pilingo procedūrą daryti dviem etapais. Dr. Bames aprašyta giliojo cheminio pilingo fenoliu metodika naudojama iki šiol (3).

1941 m. Niu Jorko dermatologai Joseph Eller ir Shirley Wolf apžvelgė tuo metu žinomas cheminio pilingo metodikas, paminėdami 30% ir 50% koncentracijos fenolio pilingus (4). Originalų gilių odos raukšlių išlyginimo būdą 1946 m. aprašė Čikagos chirurgas Joseph Urkov: fenolio pilingo procedūra buvo kombinuojama su elektrochirurgija ir okliuzija medicininiu pleistru (5).

Penktajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje pradėjo ryškėti nauja tendencija: dalis plastikos chirurgų pripažino „skinerių“ pasiekimus ir pabandė pasinaudoti jų sukaupta patirtimi. Pradininku, 1959 m. tapo Los Andželo plastikos chirurgas Adolph Braun (1905-1963), nusipirkęs savamokslio fenolio pilingo specialisto Arthur Gradé fenolio tirpalo formulę ir patentavęs kelias fenolio pilingo formules, iš kurių viena buvo fenolio tirpalo bei krotono aliejaus mišinys. Fenolio pilingo formulių gausa veikiau buvo bandymas nuslėpti, o ne atskleisti tikruosius Dr. Braun naudojamus fenolio pilingo metodus. Aišku viena – tai pirmasis gydytojas giliajam pilingui naudojęs fenolio-krotono aliejaus mišinį. 1960 m. Dr. Adolf Braun su bendraautoriais paskelbė du fenolio pilingui skirtus straipsnius, kuriuose aprašyta procedūros eiga, fenolio skverbties odoje ypatumai, galimos komplikacijos bei sukeliami morfologinai pokyčiai (6). Dr. Braun turėjo pasekėjų: 1959 m. plastikos chirurgas Clyde Litton apsilankė Majamyje, savamokslės fenolio pilingo specialistės Maryanne Coopersmith klinikoje, stebėjo procedūrų eigą, pooperacinius rezultatus ir įsigijo fenolio pilingo formulę bei procedūros metodiką. Po metų Dr. Litton keliems kolegoms, tarp kurių buvo  Dr. Thomas Baker, pristatė pirmuosius įspūdingus savarankiško darbo ir tyrimų rezultatus, paskatinusius Dr. Baker nedelsiant vykti į Majamį, kur jis susipažino su fenolio pilingo specialistėmis Maryanne Coopersmith ir Mirriam Maschek. Stebėdamas jų darbą bei remdamasis Dr. Adolf Braun paskelbtais duomenimis, Dr. Baker sukūrė originalią fenolio pilingo formulę, kurios sudėtines dalis paskelbė viešai 1961 ir 1962 m.m. (7,8). Tai buvo labai neįprastas žingsnis: ištisus dešimtmečius fenolio pilingo formulės, procedūrų metodikos buvo slepiamos ne tik savamokslių specialistų, bet ir pirmųjų, jomis pasinadojusių, plastikos chirurgų. Dr. Baker dėka fenolio pilingas, iš paslaptingos elitinės procedūros, tapo specialistams ir visuomenei plačiai prieinamu estetinės medicinos metodu, o jo ir bendraautoriaus Dr. Howard Gordon 1962 m. pasiūlyta fenolio tirpalo formulė (Pav. 1), pasižymėjusi sudėties ir gamybos paprastumu, tapo „klasikine“ ir įsivyravo ištisiems trims dešimtmečiams. Pastaroji formulė buvo agresyvesnė ir gilesnio poveikio, nei paskelbta 1961 m.. Minėti autoriai išpopuliarino giliojo cheminio pilingo fenoliu metodą visame pasaulyje, pristatydami jį daugelyje plastinės chirurgijos ir estetinės medicinos kongresų.

Kaupiantis klinikinei patirčiai, netrukus buvo pastebėti Baker-Gordon (B-G) fenolio formulės trūkumai: ilgi, kelis mėnesius trunkantys poprocedūrinis ir reabilitacinis laikotarpiai, veido odos paraudimas (eritema), o tamsesnio odos fototipo pacientams po 1-2 metų išsivystydavo hipopigmentacija. Randinės komplikacijos buvo retos – jų dažnis neviršijo 1% . B-G formulė buvo naudojama visiems pacientams, nors jie skyrėsi odos fototipais, morfologiniais ypatumais bei sprendžiamomis problemomis: įvairaus laipsnio odos senėjimu, dischromijomis, spuogų ligos (acne) randais – paaiškėjo, jog Baker-Gordon giliojo cheminio pilingo fenolio formulė nėra universali. Siekiant prisitaikyti prie skirtingų pacientų poreikių, išplėsti fenolio pilingo panaudojimą, pradėtos kurti modifikuotos fenolio pilingo formulės, turėjusios užtikrinti lengesnę procedūros ir poprocedūrinę giliojo pilingo eigą, mažinti galimų komplikacijų skaičių. Viena iš tokių naujųjų formulių buvo 1986 m. Dr. Yoram Fintsi (1951-2001) (Izraelis) pasiūlyta Exoderm® giliojo cheminio pilingo formulė, besiskirianti nuo klasikinės B-G formulės. Pasaulyje ja sėkmingai gydyta daugiau kaip 20 000 pacientų (Dr. M. Dembinski, 2003). Naujos fenolio piligo formulės nuolat tobulinamos: pirmą kartą Exoderm® formulė modifikuota 1990 m, o 1995 m. egzistavo trimis variantais.

Prancūzijoje giliojo cheminio pilingo fenoliu formules kūrė Dr. Jean-Luc Vigneron. 1991 m. sukurtas Novaderm preparatas, nuo 1993 m. vadinamas Exopeel™. 2000 m. bendradarbiaujant su Dr. Fintsi, Exopeel™ formulė modifikuota, suderinant fenolio 88% tirpalą, citrinos rūgštį, rezorciną, krotono, sezamo, alyvuogių aliejus, gliceriną, skystą muilą, etilo alkoholį, buferines medžiagas, stabilizuojančias tirpalo rūgštingumą. Autoriai pabrėžė ne tik veido odą nusluoksniuojantį, tačiau ir stiprų odą regeneruojantį procedūrosį poveikį – pasiekiamas ryškus bendras veido odą atnaujinantis poveikis, pacientai po Exopeel™ procedūros atrodo 10 – 15 metų jaunesni, o terapinis efektas išsilaiko iki 10 metų. Gilieji fenolio pilingai nenaudojamai kaklo ir plaštakų odos atnaujinimui. Procedūros komplikacijų skaičius nesiekia 1%, o dažniausia pasitaikanti komplikacija yra hipopigmentacija – veido odos pašviesėjimas. Pasaulyje Exopeel™ gydyta daugiau kaip 12 000 pacientų, o europiniame Villabianca Exopeel™ mokymo centre atlikta 850 viso veido odos ir 370 kombinuotų (su kitomis pilingo medžiagomis ar lazeriais) procedūrų. Exopeel™ gamintoja Dermaceutic kompanija rūpinasi pacientų saugumu – giliuosius cheminius pilingus šia formule atlieka kompanijos mokymo centruose paruošti specialistai.

Paminėtina ir ispanų estetinės medicinos specialisto Dr. Philippe Deprez pasiūlyta modifikuota fenolio pilingo Lip and Eyelid® formulė, kuri be okliuzijos naudojama vokų odos atnaujinimui – cheminei blefaroplastikai, o su 24 val. okliuzija ribotam lūpų – smakro srities ar viso veido odos pilingui. Autorius nurodo, jog fenolis šioje formulėje sudaro 60%, o keturi sudėtyje panaudoti aliejai lėtina tirpalo skvarbumą. Atlikęs pusės veido eksperimentą (pacientų skaičius nenurodytas) ir lygindamas Exoderm® bei Lip and Eyelid® formules, autorius mano, jog jo siūloma formulė efektyvesnė (9).

JAV plastikos chirurgas Dr. Philip A.Stone 1991 m. pradėjo naudoti modifikuotas fenolio formules. 1998 – 2001 m.m. skelbtuose darbuose atkreipė dėmesį, jog atliekant giliojo cheminio pilingo procedūras fenoliu, svarbi yra ne tik tirpalo sudėtis, tačiau ir procedūros atlikimo technika (10). Dr. Stone siekė standartizuoti fenolio procedūras, akcentuodamas preparato užtepimo laiką ir   sluoksnių skaičių (11).

Bene svarbiausius nūdienos darbus giliojo cheminio pilingo fenoliu tematika, yra paskelbęs Dr. Gregory P. Hetter, savo 1994 – 2000 m.m. pranešimuose bei straipsniuose apžvelgęs istorinę fenolio pilingo vystymosi JAV raidą, reabilitavo 1920-1980 m.m. laikotarpiu dirbusius savamokslius fenolio pilingo specialistus, surinko ir aprašė jų naudotas fenolio tirpalų formules, procedūrų metodinius ypatumus. Pasirodė. jog savamokslių specialistų sukurtos fenolio pilingo metodikos ir tirpalai, buvo kuriami ne tik asmeninėmis, tačiau ir kooperuotomis pastangomis, todėl buvo panašūs. Atskleista ir daugiau dėsningumų:

·   daugumoje savamokslių sukurtų giliojo pilingo formulių naudojamos labai artimos fenolio, krotono aliejaus ir muilo Septisol koncentracijos;

·   procedūros metu minėtas mišinys, tepamas lėtai, paeiliui atskirose anatominėse veido zonose, išvengiant staigaus fenolio koncentracijos kilimo kraujyje ir bendro pobūdžio nefrotoksinių, hepatotoksinių ir kardiotoksinių komplikacijų;

·   pasiekus reikiamą “šerkšno” (odos baltymų denatūracijos) laipsnį, baigiamas pirmasis procedūros etapas;

·   pilingo gyliui padidinti, naudojama okliuzinė metodika – oda aklinai užklijuojama nelaidžiu orui ir drėgmei pleistru, okliuzinė kaukė pašalinama po 24-48 val.;

·   vykstant odos epitelizacijai, infekcijos profilaktikai, savaitę naudojamos timolo jodido ar bismuto subgalato miltelinės kaukės;

·   miltelinė kaukė pašalinama 8-ą parą po procedūros;

·   prasideda poprocedūrinis – reabilitacinis laikotarpis, trunkantis iki 3 mėn..

Pagrindinis šio mokslininko indėlis yra eksperimentai, kurių dėka paaiškėjo, jog fenolio skverbčiai į odą didžiausios įtakos turi krotono aliejaus koncentracija. Dr. Hetter siūlė giliuosius cheminius fenolio pilingus pervadinti krotono aliejaus pilingais, o savo sukurtas giliojo cheminio pilingo formules pavadino “eretinėmis” (“heresy formulas“ – angl.k.). Šios formulės atspindi naujausias pilingų fenoliu tendencijas: formulės taikomos konkrečių estetinių problemų sprendimui, todėl vienos giliojo pilingo procedūros metu gali būti taikomos kelios formulės, lyginant su tris dešimtmečius vyravusia vienintele Baker – Gordon fenolio formule, tai tikrai „eretinis“ požiūris. Dr. Hetter pasižymėjo ne tik kaip teoretikas, tačiau ir pasiekė puikių estetinių praktinių rezultatų, tuo tiesiogiai patvirtindamas savo atradimų reikšmę (12,13,14,15).

Minėtų autorių darbai skatino ir tebeskatina naujų fenolio pilingo formulių paiešką, kuriose klasikiniai komponentai (fenolis, krotono aliejus ir Septisolis) derinami su naujomis, anksčiau nenaudotomis medžiagomis. Pastarąjį dešimtmetį išleistose monografijose, skirtose cheminiam pilingui žymūs Europos, Azijos ir JAV cheminio pilingo specialistai smulkiai aprašė naudojamas giliojo pilingo fenoliu formules, procedūrų eigą, metodikas (9,11,16) – tai skatina nuolatinį susidomėjimą šia tema.

Tęsinys kitame numeryje: apžvelgsime giliojo pilingo fenolio procedūros indikacijas, eigą ir rezultatus.

Literatūra

1	Mackee GM, Karp FL. The treatment of post acne scars with phenol. Br J Dermatol 1952; 64:456-9
2	Brody, H. J.,Chemical Peeling, Mosby-Year Book, Inc., St. Louis, Missouri, 1992
3	Bames, H. O. Truth and fallacies of face peeling and face lifting. Med. J. Record 126: 86, 1927
4	Eller JJ, Wolff S. Skin peeling and scarification. JAMA 1941;116:934-8
5	Urkov JC. Surface defects of skin: treatment by controlled exfoliation. Ill Med J 1946;89:75
6	Brown, A. M., Kaplan, L. M., and Brown, M. E. Phenol- induced histological skin changes: Hazards, techniques and uses. Br. J.       Plast. Surg. 13: 158, 1960
7	Baker, T. J. The ablation of rhytides by chemical means: Apreliminary report. J.Fla. Med. Assoc. 48: 451, 1961.
8	Baker, T. J. Chemical face peeling and rhytidectomy: A combined approach for facial rejuvenation. Plast. Reconstr. Surg. 29: 199, 1962
9	Deprez P., Textbook of Chemical Peels: Superficial, Medium and Deep Peels in Cosmetic Practice, Informa Healthcare; 1 st. ed. 2007
10	Stone, P. A. The use of modified phenol for chemical face peeling. Clin. Plast. Surg. 25: 21, 1998
11	Rubin M.G.,Chemical Peels, Saunders; 2 ed. 2010
12	Hetter G An examination of the phenol-croton oil peel: Part I.Dissecting the formula. Plastic Reconstructive Surgery 2000 105:227-239
13	Hetter G An examination of the phenol-croton oil peel: Part II. The lay peelers and their croton oil formulas. Plastic Reconstructive Surgery 2000 105:240-248
14	Hetter G An examination of the phenol-croton oil peel: Part III. The plastic surgeon's role. Plastic Reconstructive Surgery 2000 105:752-763
15	Hetter G An examination of the phenol-croton oil peel: Part IV. Face peel results with differentconcentrations of phenol and croton oil. Plastic Reconstructive Surgery 2000 105:1061-1083
16	Khunger N., Step By Step Chemical Peels, (With Dvd-rom) Jaypee brothers, Mc Graw Hill, medical, 2009

 

 

Paskelbimo metai	1961		1962
Ingredientai	Kiekis		Kiekis
Fenolio kristalai 88%	5 ml	47.00%	3 ml	49.00%
Distiliuotas vanduo	4 ml	49.00%	2 ml	44.00%
Krotono aliejus	3 lašai (27 lašai=1 ml)	1.20%	3 lašai (27 lašai=1 ml)	2.10%
Septisolis	8 lašai (33 lašai=1 ml)	2.60%	8 lašai (33 lašai=1 ml)	4.50%

 

Pav.1 Dr. Thomas Baker ir Dr. Howard Gordon giliojo fenolio pilingo formulės (pagal G. Hetter, 2000)

©  Dr. Laimonas Jazukevičius, 2013

 

2017-09-12