Recidyvuojančioji aftozė, RA (aphthosis recidivans) – tai skausmingi burnos gleivinės defektai, padengti fibrinoidiniu apnašu ir apsupti paraudusios gleivinės lanku.
Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, moterys dažniau negu vyrai.
Etiologija. Nežinoma.
Skiriama:
• Mažoji RA
• Didžioji RA
• Herpinė RA
Klinika. Iš pradžių atsiranda skausmingas burnos gleivinės deginimas, paskui 3-5 mm skersmens dėmelių-opelių (mažoji RA) arba 5-30 mm skersmens (didžioji RA) ar 2-3 mm skersmens (herpinė RA) dėmelių-opelių grupelės. Jos greitai virsta opelėmis, pasidengusiomis fibrinoidiniu gelsvai pilku apnašu. Opelės esti apvalios, ovalios, apsuptos paraudusios gleivinės lanku (204-205 pav.). Skausmingos. Jų kiekis – nuo 1-5 iki 100. Kaklo limfmazgiai kartais padidėja.
Lokalizacija. Lūpų, skruostų, gomurio, burnos dugno gleivinės, liežuvis.
Eiga. Trunka savaites, mėnesius. Sugyja ir vėl atsinaujina. Mažoji ir herpinė RA sugyja per 1-2 savaites, didžioji – per 6 savaites ar ilgiau ir lieka randelis.
Histopatologija. Epitelio defektas ir uždegimas aplink jį.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos, prireikus – iš histologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, herpinės anginos, sifilio, daugiaformės eritemos, pemfigoido, plokščiosios kerpligės, Behceto ligos.
204-205 pav. Recidyvuojančioji aftozė
|