Biblioteka

Vaistų injekcijomis susidomėta 1853 m., prancūzų chirurgui Charles Gabriel Pravaz (1791-1853) ir škotų gydytojui Alexander Wood (1817-1884) išradus hipoderminį švirkštą.1893 m. anglų neurobiologai H. Head (1861 – 1940) ir J. Mackenzie pastebėjo, jog vietinis tam tikrų odos sričių nuskausminimas gali sumažinti vidaus organų ligų  sąlygojamus skausmus. Savo stebėjimus jie apibendrino pateikdami  neurosensorinę odos – vidaus organų refleksų teoriją. Minėtų autorių darbus po 1924 m. pratęsė Lemaire, Rene Leriche (1879 – 1955) , Jean-Athanase Sicard (1872-1929) ir Lichwitz vidaus organų ir stuburo skausmus gydę intrakutaninėmis histamino, prokaino injekcijomis. Pacientų gydymas intraderminėmis injekcijomis atskleidė iki tol nežinomų reiškinių, kuriuos 1937 m. apibendrino Aron:

• nuskausminti pavyksta į skausmingą tašką (“loco dolente”) intradermaliai suleidus bet kurios vaistinės medžiagos;
• intrademalinė injekcija pagreitina ir sustiprina neurotropinių medžiagų veikimą. 1947 m. rumunų gydytoja Ana Aslan (1897-1988) paskelbė didelį tarptautinį susidomėjimą sukėlusius, geriatrinių pacientų gydymo prokainu ir gerovitaliu rezultatus. 1948 – 1952 m.m. prancūzų gydytojas Michel Pistor (1924–2003) pradėjo eksperimentuoti leisdamas prokainą lokaliai, nedidelėmis dozėmis, daugybinėmis intra- ar subdermalinėmis, 3-5 mm gylio injekcijomis. 1953 m. Dr. Mario Lebel išrado  specializuotą 3 mm ilgio adatą, palengvinusią procedūrų eigą. M. Pistor tyrimų rezultatus apibendrino 1958 m.,  konstatuodamas, jog ryškiausio  terapinio poveikio pasiekiama iš mezodermos išsivysčusioms jungiamojo audinio, raumenų ir kraujagyslinėms struktūroms ir pasiūlė tokį intraderminės ir hipoderminės terapijos metodą vadinti mezoterapija. Trumpai apibūdindamas mezoterapijos esmę, Dr. M. Pistor pabrėžė, jog tai gydymo metodas, kai vaistinės medžiagos suleidžiama “mažai, retai ir į reikiamą vietą”. Medicinos pasaulyje mezoterapija pradžioje didesnio susidomėjimo nesulaukė, tačiau buvo sėkmingai pritaikyta veterinarijoje. M. Pistor buvo sudarytos dar geresnės sąlygos tęsti darbus, o nuo 1960 m. dėstyti mezoterapiją  Alfort veterinarijos mokykloje, Paryžiuje. Pirmieji mezoterapijos dėstytojai – gydytojai Bicheron ir Dallouz Bourguignon dirbo  Hôpital Necker-Enfants Malades ligoninėje, vėliau Lariboisière skausmo centre Paryžiuje. 1964 m.  balandžio mėn. 21 d. įkurta Prancūzijos mezoterapijos draugija, turėjusi 16 narių. 1968 m. M. Pistor apgynė disertaciją mezoterapijos tema.  Didėjant susidomėjimui mezoterapija tarptautiniu mąstu, 1976 m. įvyko pirmasis tarptautinis kongresas, o 1983 m.  įkurta tarptautinė mezoterapijos draugija, vienijanti daugiau kaip dvidešimties šalių specialistus. 

 Ana Aslan (1897-1988)