Pacientų odą tiriant vizualiai neretai sunku atskirti pigmentinius ir nepigmentinius odos darinius. Diferencinės diagnostikos tobulinimui pasitelkta odos paviršiaus mikroskopija. Didėjant susidomėjimui šia metodika, neišvengta dermoskopinių kriterijų terminijos painiavos.
1987 m. paskelbta pirmoji dermoskopinių semiotinių požymių apžvalga ir struktūrinės analizės algoritmas [1, 2], atnaujinta struktūrinės analizės algoritmo versija pateikta 1993 m. [4].
1989 m. Hamburge (Vokietija) įvyko pirmasis tarptautinis susitikimas, skirtas dermoskopijos terminijos suvienodinimui [3]. Dermoskopiją siūlyta vadinti paviršiaus mikroskopija arba epiliuminescencine mikroskopija, kadangi šie terminai tuo metu bene geriausiai atspindėjo tyrimo esmę – tiriamas objektas buvo padengiamas imersiniu skysčiu ir prispaudžiamas stiklo plokštele bei apžiūrimas stereomikroskopu, diagnostinį vaizdą padidinant 6–40 kartų. Dermatoskopijos terminą siūlyta naudoti tais atvejais, kai oda buvo tiriama rankiniu optiniu prietaisu dermatoskopu [5]. Hamburgo susitikime išskirta daugiau kaip dvidešimt semiotinių dermoskopijos požymių (kriterijų), iš kurių devyni apibūdino pigmentinį tinklą. Struktūriniam požymių pasiskirstymo apibūdinimui pasiūlyti taisyklingo ir netaisyklingo bei centrinio ir perifernio išsidėstymo terminai. Pabrėžta, jog dermoskopinė diagnozė negali remtis vienu kriterijumi. Diagnostikoje svarbiausia išskirti kuo daugiau semiotinių požymių ir vertinti juos kompleksiškai. Vystantis dermoskopijai, sukaupta naujos informacijos, todėl 2000 m. internete surengtas antrasis tarptautinis terminijos suvienodinimo susitikimas [8].
Dermoskopijos kriterijai suskirstyti į dvi grupes:
|
|
© Dr. Laimonas Jazukevičius