TERMINOLOGIJA
Pagrindinis vizualinės diagnostikos trūkumas – nedaug stebėjimui tinkamų požymių. Plika akimi galime įvertinti pirminius ir antrinius odos susirgimų elementus, odos navikų dydį, simetriją, paviršiaus ypatumus, spalvas bei kontūrus.
Odos instrumentiniai tyrimo metodai (mikroskopija ir dermoskopija) tokių požymių skaičių išplečia keliolika kartų [5]. Odos mikroskopija – jos paviršiaus struktūrų padidinimas ir stebėjimas, o dermoskopija apibrėžiama kaip neinvazinė odos mikroskopija „in vivo“, kuomet pasinaudojant fizikiniais imersijos ar poliarizacijos reiškiniais, stebimas ne tik odos paviršius, bet ir epidermis, jungties sritis, papilinė derma [1-5]. Dermoskopijos istorija pakankamai ilga, todėl jos pavadinimai buvo nuolat papildomi ar keičiami [1,3]. Pastaruoju metu literatūroje dažniausiai vartojamas „dermoskopijos“ terminas [2].
Dermoskopijos terminijos evoliucija
| Metai | Autorius | Terminas |
| 1893 | P.G. Unna pirmasis panaudojo odos mikroskopijai imersiją, vie ną iš svarbiausių dermoskopijos techninių elementų | Diaskopija |
| 1920 | J. Saphier aprašė metodo pritaikymo galimybes dermatologijoje | Dermatoskopija |
| 1952 | F.Ehring pirmasis suprato odos mikroskopijos ir dermoskopijos skirtumus | Odos vitalinė histologija |
| 1981 | P. Fritsch ir R. Pechlaner pirmieji bandė diferencijuoti piktybi nius ir gėrybinius odos navikus, remiantis pigmentinio tinklo ypatybėmis | Krintančios šviesos mikroskopija |
| 1987 | H. Pehamberger pasiūlė odos pigmentinių darinių „struktūri nės analizės“ metodą ir terminą | In vivo ELM – odos epiliuminescen cinė mikroskopija |
| 1989 | H. P. Soyer ir bendraautoriai nustatė, jog dermoskopiniai krite rijai atitinka histopatologines struktūras | Paviršiaus mikroskopija |
| 1991 | R.J. Friedman ir bendraautoriai | Dermoskopija |
| 1993 | D. Puppin ir bendraautoriai | „Sustiprinta“paviršiaus mikroskopija |
LITERATŪRA
1. Argenziano G, Soyer HP, De Giorgi V et al. Interactive atlas of dermoscopy. Milan: Edra Medical Publishing and New Media, 2000. (book and CD – ROM)
2. Soyer HP, Argenziano G, Chimenti S, et al. Dermoscopy of pigmented skin lesions. An atlas based on the Consensus Net Meeting on Dermoscopy 2000. Milan: Edra Medical Publishing and New Media, 2001
3. Marghoob AA, Braun PR, Kopf AW (eds). Atlas of dermoscopy. London: Taylor & Francis, 2005
4. Pehamberger H, Steiner A, Wolff K. In vivo epiliuminescence microscopy of pigmented skinlesions. I. Pattern analysis of pigmented skin lesions. J Am Acad Dermatol 1987; 17: 571–83
5. Menzies SW, Crotty KA, Ingwar C, McCarthy WH. An atlas of surface microscopy of pigmented skin lesions: dermoscopy, 2nd ed. Roseville: McGraw-Hill Australia, 2003
