PLOKŠČIALĄSTELINIS VĖŽYS

Plokščialąstelinis vėžys (epithelioma spinacellulare, sin. spinalioma) – tai odos ir gleivinių piktybinis auglys, kilęs iš epitelio keratinocitų.

Epidemiologija. Serga vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės. Vyrai dažniau negu moterys.

Etiologija. Dažniausiai išsivysto iš ikivėžinių ligų. Turi reikšmės intensyvus ilgalaikis saulės poveikis, kancerogenai.

Skiriama:

• Carcinoma spinocellulare in situ (M. Bowen ir Erythroplasia Queyrat);

• Carcinoma spinocellulare invasivum: gerai diferencijuojamų ląstelių – ragėjanti, blogai diferencijuojamų ląstelių – neragėjanti.

Klinika. Iš pradžių atsiranda lęšio dydžio rausvas, pilkšvas ar gelsvai rausvas mazgelis. Pamažu didėja iki vyšnios, graikinio riešuto dydžio. Būna apvalus, ovalus ar netaisyklingos formos. Gerai diferencijuojamų ląstelių mazgas yra kietas, karpišku apragėjusiu paviršiumi, o blogai diferencijuojamų – minkštas, kurio centras išopėja, įdumba, dugnas pasidengia nekroziniais audiniais, o kraštą supa išvešėjusios granuliacijos, panašios į žiedinį kopūstą, kurios greitai kraujuoja (448-449 pav.). Limfmazgiai greitai padidėja.

Lokalizacija. Dažniausiai (90 proc.) apatinė lūpa, nosis, ausys, lyties organai, rečiau kitur.

Eiga. Trunka mėnesius. Greitai išplinta.

Histopatologija. Plokščiojo epitelio mitozės. Epitelio anaplazija ir keratinizacija arba bloga ląstelių diferenciacija be keratinizacijos. Pamatinė membrana sugriauta, dermos infiltracija ir destrukcija.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir histologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo saulinio cheilito, bazaliomos, mukocelės.

448–449 pav. Plokščialąstelinis vėžys