Nekroziniai spuogai (acne necrotica, sin. acne varioliformis) – tai retas lėtinis folikulitas, būdingai išsidėstantis kaktos ir smilkinių srityje ir pasižymintis panašiais į raupų simptomais.
Epidemiologija. Dažniausiai serga vidutinio (30-50 m.) amžiaus žmonės, dažniau – vyrai.
Etiologija ir patogenezė. Dažniausiai išskiriamas auksinis stafilokokas, kartais streptokokai. Tikriausiai turi reikšmės imuniteto nepakankamumas, padidėjęs organizmo jautrumas stafilokoko antigenams ar toksinams ir galbūt kiti veiksniai.
Predisponuojantys veiksniai. Alkoholizmas, imuniteto nepakankamumas.
Klinika. Iš pradžių ant kaktos ar smilkinių plauko maišelio žiotyse atsiranda nedidelė pūslelė, ji greitai virsta pūlinėliu, o vėliau -papule-pūlinėliu. Dažniausiai tokio pūlinėlio viduje atsiranda įdubimas (umbilikacija). Šitaip susiformuoja į raupų pūlinėlį panašus bėrimas. Netrukus pūlinėlis suyra ir virsta papule-opele, pasidengusia kraujingu šašeliu (8-9 pav.). Sugijus lieka apvalus, kaip persirgus raupais, randelis. Kas kelias ar keliolika dienų atsiranda vis naujų bėrimų. Galima matyti įvairias raidos stadijas. Išbertas vietas labai niežti.
Lokalizacija. Būdingiausios vietos – kaktos, smilkinių paribys, apimantis iki 2 cm plaukuotosios dalies. Rečiau bėrimas išplitęs, apimantis visą liemenį.
Eiga. Trunka ne vienus metus.
Laboratoriniai tyrimai
Tepinėlis. Iš pūlinėliu paimta medžiaga, nudažyta Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų.
Bakteriologija. Pasėlyje išauga auksinis stafilokokas, rečiau – ir streptokokas.
Histopatologija. Iš pradžių susidaro intraepiderminis folikulinis pūlinėlis. Vėliau pasireiškia folikulitas ir perifolikulitas, dermos kraujagyslių trombozė, nekrozė (suirusios elastinės skaidulos), galiausiai – fibrozė. Infiltratą sudaro neutrofilai.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir laboratorinių tyrimų duomenų. Reikia skirti nuo alerginio vaskulito, papulinio-nekrozinio tuberkulido, vakcininės hidroos.
| 8-9 pav. Nekrozinė aknė | |||||||
 |
|||||||
|
|||||||