Biblioteka

VILKLIGIŠKAS VEIDO RAUDONIS

Vilkligiškas veido raudonis (rosacea lupoidea) – tai ilgai trunkančio veido raudonio ir netinkamo jo gydymo padarinys; diaskopijos rezultatai yra teigiami.

Etiologija. Tokia pati kaip veido raudonio.

Klinika. Veido raudonio fone atsiradusios gausios, viena prie kitos prigludusios rausvai raudonos išburkusios papulės, papulės-pūlinėliai; diaskopijos rezultatai teigiami (22 pav.)

Vienam trečdaliui ligonių išsivysto blefaritas, keratitas, keratokonjunktyvitas, iritas, užsitęsusi veido edema, jungiamojo audinio išvešėjimas (rinofima, metofima, otofima, gnatofima).

Lokalizacija. Veido vidurys: nosis, tarpuakis ir kakta, skruostai ir smakras.

Eiga. Trunka ne vienus metus.

Histopatologija. I stadija – dermos kraujagyslės išsiplėtusios, II stadija – plaukų maišelių spongiozė, kraujagyslės išsiplėtusios, aplink plauko maišelį – uždegiminis infiltratas. Folikuluose židininės neutrofilų sankaupos. III stadija – epidermio ir plaukų maišelių spongiozė, jungiamojo audinio ir riebalų liaukų hiperplazija, elastozė. Plaukų maišeliuose esti neutrofilų sankaupų, pavienių epitelioidinių granulomų, gali būti demodex folliculorum. Esant vilkligiškam raudoniui esti epitelioidinių granulomų ir kazeozinė nekrozė.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos. Reikia skirti nuo paprastųjų spuogų, seborėjinio dermatito, stafilokokinio ir kitų folikulitų, demodikozės, raudonosios vilkligės.

22 pav. Vilkligiškas veido raudonis

 

Kategorijos, Veido raudonis, vilkligiškas