Poūmė odos raudonoji vilkligė, PORV (lupus erythematodes cutaneus subacutus, sin. lupus erythematodes disseminatus) – tai poūmė, uždegiminė odos dermatozė, pasireiškianti žiediniais arba į žvynelinę panašiais, griežtai apsiribojusiais raudonais židiniais, kuriems yra nebūdinga folikulinė keratozė, ryškus odos randėjimas, o tik paviršinė atrofija.
Epidemiologija. Serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys dažniau negu vyrai.
Etiologija. Nežinoma. Padidėjęs jautrumas saulei.
Klinika. Iš pradžių atsiranda papulinių, į žvynelinę panašių apvalių, ovalių ar žiedinių, aiškiai atsiribojusių nuo sveikos odos pleiskanojančių židinių, telangiektazija. Folikulinės keratozės ir randėjimo nėra, tik paviršinė odos atrofija ir pigmentacija (38 pav.). Pasireiškia negalavimas, nuovargis, artralgija, karščiavimas.
Lokalizacija. Veidas, pečiai, rankos, plaštakos, keliai, pėdos, rečiau apima liemenį, plaukuotąją galvos dalį.
Eiga. Trunka ne vienus metus. Odos bėrimas gali visiškai išnykti. Blogesnė prognozė, jeigu pažeista inkstai ar CNS. 50 proc. ligonių atsiranda sisteminei raudonajai vilkligei būdingų požymių.
Laboratoriniai tyrimai
Histopatologija. Pamatinio sluoksnio ląstelių suskystėjimas. Epidermyje esti koloidinių kūnelių (Civatte). Dermos edema, kartais susidarant pūslelėms. Viršutiniame dermos sluoksnyje aplink kraujagysles – limfocitų infiltratas.
Imunologija. Imunoglobulinų epidermio ir dermos sandūroje esti tik 40 proc. ligonių.
Serologija. Beveik visada aptinkama Ro/SS-A ir La/SS-B antinuklearinių antikūnų, veikiančių branduolių antigenus.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir laboratorinių tyrimų duomenų. Reikia skirti nuo seborėjinio dermatito, žvynelinės, grybelinės dedervinės, fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų, daugiaformės eritemos, antrinio sifilio, dermatomiozito.
38 pav. Poūmė odos raudonoji vilkligė
