ŪMINIS NEALERGINIS KONTAKTINIS DERMATITAS
Ūminis nealerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta non allergica acuta, sin. dermatitis toxica) – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, sukelta dirginančių medžiagų, veikiančių tiesiogiai iš išorės.
Epidemiologija. Serga suaugusieji, retai – vaikai.
Etiologija ir patogenezė. Sukelia rūgštys, šarmai, skalbimo, valymo priemonės, toksiškai veikiantys augalai ir kita.Šios medžiagos sunaikina arba sužaloja epidermio ląsteles. Lengviausiais atvejais netenkama daug vandens, sunkesniais – prasideda ląstelių nekrozė.
Klinika. Ūminis kontaktinis dermatitas prasideda iškart po kontakto su dirgikliu (dažniausiai dėl nelaimingo atsitikimo) arba ne vėliau kaip per 24 val. (jei dirgiklio koncentracija nedidelė).Iš pradžių oda parausta, paburksta (stadium erythematosum et oedematosum). Tuo uždegimas gali ir baigtis. Jeigu reakcija stipresnė, tada atsiranda pūslelių, pūslių (stadium vesiculosum et bullosum). Jos greitai plyšta ir pažeistas paviršius šlapiuoja (stadium madidans seu erosivum), vėliau erozijos pasidengia šašu (stadium crustosum), uždegimui praeinant paraudimas ir patinimas sumažėja, erozijos epitelizuojasi, paviršius ima pleiskanoti (stadium squamosum). Uždegimui praėjus, kuriam laikui lieka paraudimas (liekamoji eritema). Dažniausiai stadijų seka dėsninga. Uždegimas skausmingas. Jo ribos aiškios – išsidėsto asimetriškai (90-93 pav.). Ligonis jaučia deginimą, perštėjimą, o vėliau – niežėjimą. Bendroji būklė gera.
Lokalizacija. Apsiriboja pažeidimo vieta (dažniau rankos, veidas).
Eiga. Trunka 2-3 savaites. Atsinaujina tik po pakartotinio kontakto.
Histopatologija. Intra- ir interląstelinė epidermio edema, spongiozė, pūslelės. Dermos kapiliarai išsiplėtę, aplink juos – mononuklearų infiltratas, kartais su neutrofilų priemaiša.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos. Reikia skirti nuo rožės, raudonligės, raudonosios vilkligės, dermatomiozito.
90–93 pav. Alerginis kontaktinis dermatitas
 |
|||||||
 |
|||||||
 |
|||||||
|