Šis faktorius pagrindiniu išlieka pastaruosius keturiasdešimt metų.
 |
Dr. Sophie Spitz (1919-1946)
Tikraisiais pirminės odos melanomos klasifikavimo ir ligos klinikinės eigos prognozavimo pradininkais laikytini amerikiečių patologai Dr. Sophie Spitz (1919-1946) ir Dr. Arthur C. Allen (1913-1995) 1953 m. įvardiję svarbiausius šio naviko išplitimui ir prognozei reikšmingus faktorius:
· Naviko storį;
· Lokalizciją;
· Diametrą;
· Išopėjimą;
· Mitozių skaičių;
· Naviko ląstelių įvairovės (pleomorfizmo) laipsnį;
· Pacientų lytį ir amžių.
Remdamiesi jų darbais, 1955 m. Lund, Inhen, Petersen suklasifikavo melanomą atsižvelgdami į pirminio naviko mikroskopines ypatybes, apibūdindami naviko išplitimą anatomiškai, to pat požiūrio laikėsi ir kiti autoriai, tačiau visuotinai pripažintos odos pirminės melanomos “anatominės” klasifikacijos autoriumi tapo Wallace H. Clark (1924-1997).
Dr. W. H. Clark (1924-1997)
Dr. W. H. Clark 1947 m. baigė Tulane universitetą ir jame dirbo iki 1962 m., pereidamas į Massachusetts General ligoninę, Harvarde. 1969 m. tapo Temple universiteto patologijos profesoriumi ir vadovavo patologijos katedrai nuo 1974 m. iki 1978 m., kai pradėjo dirbti Pensilvanijos universitete, vėliau dirbo Harvardo medicinos mokykloje, o mokslinį – tiriamąjį darbą Beth Israel medicinos centre.
1969 m. Dr. W.H. Clark pasiūlė odos pirminės melanomos išplitimo vertinimo sistemą, kuriai prigijo Clark’o lygių pavadinimas. Jis suprato, jog melanomos, vienos iš agresyviausių odos vėžio formų, išplitimas ir prognozė yra tiesiogiai susiję su anatominiais odos sluoksniais, kuriuos perauga navikas ir sugebėjo tai suprantamai pateikti.
|
CLARK’O LYGIS
|
APIBŪDINIMAS
|
|
I
|
Melanoma išplitusi paviršiniame odos sluoksnyje ( epidermyje ) ir vadinama „in situ“
|
|
II, III
|
Melanoma plinta tikrosios odos (dermos) viršutiniame (papiliniame) sluoksnyje, visai jį peraugdama
|
|
IV
|
Naviko invazija į gilųjį ( retikulinį ) dermos sluoksnį
|
|
V
|
Melanomos peraugimas į poodį
|
Dr. Clark melanomos prognozės vertinimo sistema turėjo trūkumų – sunku būdavo atskirti II ir III – ą lygius, dėl odos anatominių ypatumų, ji netiko akralinės melanomos vertinimui. Nuo 2002 m. ši sistema pradėta taikyti rečiau, tačiau ji vis dar iki 2010 m. buvo naudojama plonos melanomos (iki 1.0 mm storio) prognozei apibūdinti: Clark’o IV ir V lygiai būdingi blogesnei prognozei.
Dr. Alexander Breslow (1928–1980)
Originaliai problemą išsprendė Alexander Breslow (1928–1980). Dr. A. Breslow baigė Čikagos universitetą 1953 m., mokėsi ir dirbo Massachusetts General ligoninėje, Harvarde. 1961 m. perėjo į George Washington universiteto medicinos mokyklą, o 1970 m. pasiūlė pirminės odos melanomos išplitimą vertinti optiniu prietaisu „okuliaro mikrometru“, naviko storį matuojant vertikaliai gilyn nuo paviršinio odos sluoksnio ( epidermio ) pasluoksnio stratum granulosum iki giliausio naviko išplitimo taško išopėjusio naviko atveju matuojama nuo opos dugno taško, esančio virš giliausios vertikalios melanomos išplitimo vietos.
A. Breslow manė, jog melanomos prognozę tiksliausiai atspindėtų naviko tūris, o ne išorinis skersmuo, todėl ir pasiūlė griežtas standartizuoto matavimo taisykles. A. Breslow “naviko storio” sistema pradėta naudoti Amerikos jungtinio vėžio komiteto (AJCC -American Joint Cancer Committee) pasiūlytoje melanomos klasifikacijoje 1977 m., lygiagrečiai su W.H. Clark “anatominių lygių” sistema. Nuolat tobulinant pirminės odos melanomos vietinio išplitimo klasifikacijas, susitarta dėl abiejų sistemų atitikmenų.
Nuo 1978 m. A. Breslow ir daugelis kitų autorių tarpusavyje lygino Clark ir Breslow pirminės odos melanomos išplitimo vertinimo sistemas, pastaroji ilgainiui tapo vienintele. Naujausioje odos melanomos tarptautinėje TNM klasifikacijos 7-ojoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2010 m. sausio 1 d., W. H. Clark’o “ anatominių lygių” sistema nebenaudojama.