Telkininė aknė (acne agminata, sin. lupus miliaris disseminatus faciei) – tai jaunų žmonių granulominė veido dermatozė, kuriai išnykus lieka panašus į raupų randelis. Epidemiologija. Dažniausiai serga jauni, 20-30 m. žmonės. Etiologija. Nežinoma. Tuberkuliozinė šios ligos kilmė neįrodyta. Klinika. Iš pradžių atsiranda gelsvai rausvų 1-2 mm skersmens besimptomių papulių, kartais – 2-3 mm skersmens papulių-pūlinėlių. Diaskopijos […]
Į akne panaši egzantema (exanthema acneforme, sin. acne steroidea, acne jodica, acne bromica) – tai vidinių vaistų sukeltas panašus į aknę bėrimas. Etiologija. Vidiniai gliukokortikoidai, bromo, jodo preparatai, ličio druskos, antituberkulioziniai vaistai, fenobarbitalis, hidantoino preparatai, vitaminai B1,B2, B6, B12, D2 ir kiti. Klinika. Iš pradžių atsiranda uždegiminių 2-3 mm skersmens papulių, vėliau – papulių-pūlinėlių ir […]
Priešmenstruacinė ir pomenstruacinė aknė (acne pre- et postmenstrualis) – tai spuogai, susiję su menstruacijų ciklo svyravimais. Klinika. Pavienės papulės, pūlinėliai, šašeliai. Lokalizacija. Dažniausiai esti ant apatinio žandikaulio, rečiau – skruostų. Eiga. Praeina savaime.
Kosmetinė aknė (acne cosmetica) – tai kosmetikos medžiagų, turinčių komedogeninį poveikį, sukelti spuogai (kontaktinės aknės variantas). Epidemiologija. Serga moterys. Etiologija. Sukelia riebūs kremai, grimas. Seborėjinės odos fonas. Klinika. Iš pradžių atsiranda 1-2 mm skersmens gausių uždarų komedonų, vėliau -papulių, papulių-pūlinėlių (6 pav.). Lokalizacija. Kakta, skruostai, smilkiniai. Eiga. Trunka mėnesius ir metus. 6 pav. Kosmetinė aknė
Kontaktinė aknė (acne contacta, sin. acne venenata) – tai medžiagų, turinčių komedogeninį poveikį, sukeltas bėrimas. Epidemiologija. Serga dervų pramonės darbuotojai, kelininkai. Etiologija. Seborėja, polinkis į paprastuosius spuogus. Sukelia tepalai, dervos, patekusios tiesiogiai ant odos ar pro virškinamąjį traktą arba kvėpavimo takus. Klinika. Iš pradžių atsiranda komedonų, vėliau – uždegiminių papulių, papulių-pūlinėlių, rečiau – mazgelių. Sugijus […]
Gumulinė aknė (acne conglobata) – tai labai sunki mazginė-opinė, paliekanti didelius randus aknė. Epidemiologija. Dažniausiai serga vyrai. Etiologija. Susijusi su genotipu XYY. Klinika. Tarp komedonų, papulių-pūlinėlių, mazgelių atsiranda cistų ir mazgų, kurie susilieja tarpusavyje sudarydami net kelių centimetrų ilgio takus. Mazgai suminkštėja, išopėja, atsiveria dauginėmis fistulėmis, sugijus lieka ryškūs randai (5 pav.). Jie esti hipertrofiniai, […]
Naujagimių ir vaikų aknė (acne neonatorum et infantilis) – tai naujagimių ir mažų vaikų paprastieji spuogai. Etiologija. Neaiški. Galbūt lemia padidėjęs testosterono kiekis ar aktyvumas. Tokia veido būklė gali būti ir dėl netinkamos kūdikio odos priežiūros, pvz., tepant odą riebiais tepalais, aliejais. Tada tokią aknę būtų galima priskirti prie kosmetinės aknės. Klinika. Iš pradžių atsiranda […]
Trichofitija (trichophytia) – tai grybelių sukelta galvos plaukuotosios dalies ir plaukų liga. Skiriama: • Gilioji trichofitija • Paviršinė trichofitija Gilioji trichofitija (trichophytia profunda, sin. Kerion Celsi) – tai užkrečiama barzdos, ūsų, galvos plaukų maišelių uždegiminė zoofilinių grybelių sukelta liga. Epidemiologija. Užsikrečiama nuo stambiųjų raguočių, ypač veršelių. Serga abiejų lyčių asmenys, vaikai ir suaugusieji, dažniau vyrai. […]
Barzdos ir galvos grybelinė liga (tinea barbae, sin. trichophytia profunda, kerion Celsi, tinea capitis) – tai dermatofitų sukeltas barzdos ar ūsų, galvos plaukų ir plauko maišelio pažeidimas. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugieji. Etiologija. Sukelia dviejų tipų grybeliai: endotrix (T. violaceum, T. tonsurans, T. schoenleini) ectotrix (Microsporum canis,T. mentagrophytes var.mentagrophytes, T. verrucosum)
Veido grybelinė liga (tinea faciei) – tai grybelių sukeltas užkrečiamas veido lygiosios odos pažeidimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Trichophyton, T.:T. violaceum, T. mentagrophytes, T. rubrum, Microsporum audouinii, Microsporum canis. Klinika. Iš pradžių atsiranda raudona dėmelė ar plokštelė ir ji pamažu didėja, pleiskanoja. Būna apvali, ovali ir netaisyklingos formos. Vėliau centre uždegimas sumažėja, blykšta, įdumba, […]
Dermatofitijos (dermatophytosis) – tai grupė unikalių, grybelių sukeltų užkrečiamų odos, plaukų ir nagų ligų. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, vienodai dažnai abiejų lyčių asmenys. Etiologija. Antropofiliniai grybeliai: Trichophyton, T. violaceum, T. schoenleini, T. tonsurans, T. mentagrophytes, var. interdigitale, T. rubrum, Epidermophyton floccosum, Microsporum audouinii. Zoofiliniai grybeliai: T. equinum, T. mentagrophytes, var. mentagrophytes, T. verrucosum, Microsporum […]
Lėtinis atrofuojantis galūnių dermatitas, LAGD (aerodermatitis chronica atrophicans) – tai lėtinis, besimptomis, odos atrofiją sukeliantis galūnių uždegimas. Galimas CNS ir sąnarių pažeidimas. Klinika. Iš pradžių pažeista galūnė parausta, patinsta. Pamažu šis procesas plečiasi ir apima vis didesnius plotus. Po to oda suplonėja, tampa raukšlėta kaip rūkomasis popierius, rausvai raudona, išnyksta odos piešinys, plaukai, liaukos, prasišviečia […]
Laimo ligos išplitimo stadija negydant prasideda vidutiniškai po 4 sav. nuo užsikrėtimo. Vieniems po 1-6 sav. esti karditas (6-10 proc), kitiems – kranialinis neuritas, meningitas, radikulopatija (10-20 proc), tretiems po 4-6 sav. – artritas (60 proc). Migruojančioji eritema ar gerybinė odos limfocitoma gali būti ar nebūti.
Gerybinė odos limfadenozė, GOL (lymphadenosis cutis benigna, sin. lymphocytoma cutis) – tai mazginė Laimo ligos forma. Klinika. Erkės įgėlimo vietoje atsiranda 3-5 cm skersmens skaidrus mazgas ar rožinės arba raudonos spalvos plokštelė (260-261 pav.). Subjektyvių jutimų nesukelia. Periferiniai limfmazgiai padidėję. Lokalizacija. Ausų grybeliai, kakta, skruostai, rečiau – galūnės. Eiga. Negydant trunka savaites. Bendrieji simptomai. Negalavimas, […]
Migruojančioji eritema, ME (erythema migrans) – tai aplink erkės įgėlimą atsiradusi rausva, iš centro plintanti dėmė. Būna tik 75 proc. sergančiųjų. Klinika. Iš pradžių erkės įgėlimo vietoje atsiranda papulė-pūlinėlis, 2-3 mm skersmens, truputį niežtintis ar skausmingas. Po to aplink jį susidaro iš centro plintanti dėmė, kurios pakraštys ryškesnis, raudonesnis negu centras (259 pav.). Dėmė pamažu […]
Vėlyvas įgimtas sifilis (syphilis congenita tarda)– tai 4-18 m. amžiaus pacientams diagnozuojamas įgimtas sifilis. Būdinga – Hutchinsono triada: Hutchinsono dantys, parenchiminis keratitas, labirintitas. Gali būti balno nosis, Parroto raukšlės, kardo formos blauzdos, epilepsija, silpnaprotystė. Laboratoriniai tyrimai Žr.: „Antrinis sifilis“
Ankstyvas įgimtas sifilis (syphilis congenita precox)-tai sifilis, diagnozuotas ką tik gimus ar iki 4 m. amžiaus. Odos išbėrimai esti gimstant ar atsiranda vėliau, bet ne visada. Būdingiausi požymiai -sifilitinė sloga, osteochondritas, padidėjusios kepenys ir blužnis, odos bėrimas. Skiriama: • Sifilitinė pūslinė • Difuziniai infiltratai • Dėmės ir papulės Sifilitinė pūslinė – tai ant raudono kieto […]
Įgimtas sifilis (syphilis congenita, sin. syphilis connata) – tai sergančios sifiliu ir negydytos motinos per placentą vaisiui perduotas sifilis.
Nervų sistemos sifilis – tai CNS ir periferinės nervų sistemos pažeidimas. Ankstyvas nervų sistemos sifilis pasireiškia ūminiu, lėtiniu simptominiu ir besimptomiu meningitu, meningomielitu, galvos smegenų kraujagyslių sifiliu (ankstyvas įgytas sifilis), o vėlyvas – degeneraciniu nervų sistemos pažeidimu: stuburo smegenų džiūtimi (tabes dorsalis) ir smegenų žievės bei dangalų kraujagyslių pažeidimu (paralysis progressiva). Išsivysto po 8-20 m., […]
Tretinis sifilis (syphilis tertiaria) – tai ilgai negydytiems nuo sifilio žmonės po 3-7 ar daugiau metų pasireiškiantis sifilis. Esti apie 20-30 proc. negydytų pacientų. Skiriama: • Gumozinis S (syphilis gummosa) • Gumburėlinis S (syphilis tubercularis) Gumozinis sifilis (syphilis gummosa) – tai apvalus, ovalus, giliai poodyje susidaręs graikinio riešuto dydžio neskausmingas mazgas. Iš pradžių oda virš […]
Latentinis sifilis (syphilis latens) – tai sifilitinė infekcija be klinikinių požymių, diagnozuojama iš teigiamų serologinių reakcijų. Slaptojo sifilio laikotarpis gali būti tarp bėrimų, tačiau neretai apie 20-30 proc. pacientų nepavyksta nustatyti kada nors buvus bėrimų. Tokiems pacientams gali atsirasti tik tretiniam sifiliui būdingų požymių arba išsivystyti vėlyvas nervų sistemos ar vidaus organų pažeidimas. Sergant latentiniu […]
Pulinelinis sifilis (syphilis pustulosa )– tai reta antrinio sifilio forma pasireiškianti į pūlinėlines ligas panašiu bėrimu (256-257 pav.). Esti apie 2 proc. sergančiųjų sifiliu, dažniausiai esant imuniteto nepakankamumui (ŽIV infekuotiems, iškamuotiems ligų ar alkoholizmo žmonėms). Bėrimai panašūs į kitų ligų: aknės, impetigos, vėjaraupių, ektimos, tačiau kieto pagrindo, nėra subjektyvių požymių, nesusilieja tarpusavyje. Lokalizacija. Veidas, plaukuotoji […]
Papulinis sifilis (syphilis papulosa)-tai dažna (70-80 proc. ligonių) antrinio sifilio forma, pasireiškianti odoje ar gleivinėse. Miliarinės papulės (papulae miliares) – tai plaukų maišelių žiotyse susidariusios soros grūdo dydžio papulės. Esti retai. Lentikulinės papulės (papulae lenticulares) – tai lęšio dydžio, gelsvai rausvos, vėliau melsvai rausvos, kietos, lygiu, blizgančiu, vėliau pleiskanojančiu paviršiumi papulės, pleiskanoms nusilupus apsuptos išlikusių […]
Dėmelinis sifilis Rozeolė (roseola) – tai lašelio didumo, netaisyklingai apvali, šviežia – blyškiai rausva, senesnė – melsvai rausva, nepleiskanojanti, sukėlus anemiją išnykstanti dėmelė. Kartais esti paburkusi. Nesukelia subjektyvių požymių. Tuojau po pirminio sifilio jų esti gausiai, jos smulkesnės, blyškesnės, vėl išbėrus – mažiau gausios, stambesnės, susigrupavusios. Viena su kita rozeolės nesusilieja, tačiau po pirmosios penicilino […]
Antrinis sifilis (syphilis secundaria) – tai hematogeniniu ir limfogeniniu keliu išsisėjusios po visą organizmą infekcijos rezultatas, pasireiškiantis dėmelėmis, papulėmis ar pulinėliais, vadinamaisiais sifilidais, ir poliadenitu. Trunka savaites, gali recidyvuoti. Skiriama: • Dėmelinis S (rozeola, eritema) • Papulinis S (soros, lęšio pavidalo, monetiškos, pleiskanojančios, šlapiuojančios ir vegetuojančios papulės) • Pūlinėlinis S (aknės, vėjaraupių, impetigos ir ektimos […]
Micobacterium marinum infekcija (angl. Mycobacterium marinum infection) – tai potrauminis užsikrėtimas, pasireiškiantis granulominiu uždegimu, kurio židinio paviršius karpiškas. Epidemiologija. Reta liga. Vyrai serga dažniau. Etiologija. Sukelia Mycobacterium marinum. Užsikrečiama baseinuose, tvarkant akvariumą, kai šiltame vandenyje veisiasi bakterija. Klinika. Ten, kur patekusi infekcija, atsiranda papulių, jos pamažu didėja ir susidaro 1-4 cm skersmens raudonas arba rudai […]
Gleivinių tuberkuliozė (tuberculosis orificialis) – tai tuberkulinui negatyvių žmonių, užsikrėtusių autoinokuliacijos būdu, gleivinių tuberkuliozė. Klinika. Iš pradžių atsiranda nedidelis gelsvas mazgelis, jis išopėja, greta atsiranda kitas, vėl išopėja ir šitaip pamažu opa padidėja, yra netaisyklingos formos, neskausminga. Aplinkinė oda paraudusi, patinusi. Erozijų dugnas pasidengęs fibrinoidine plėvele arba kraujingu ar pūlingu sekretu. Lokalizacija. Burnos, žiočių, lūpų […]
Ūminė miliarinė tuberkuliozė (tuberculosis miliaris acuta) – tai ūminė, išsisėjusi odos tuberkuliozė, kuriai būdinga soros grūdo dydžio bėrimai, sugyjantys įdubusiu, į raupų panašiu randeliu. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, pasižymintys imuniteto nepakankamumu. Etiologija. Hematogeninė odos tuberkuliozės diseminacija, kai tuberkulino mėginys – neigiamas. Klinika. Staiga atsiranda raudonai melsvų ar raudonai rudų papulių ar hemoraginių papulių, papulių-pūslelių, […]
Metastazinis tuberkuliozinis abscesas Metastazinis tuberkuliozinis abscesas (abscessus tuberculosis metastaticus) – tai vadinamoji tuberkuliozinė guma, pasireiškianti poodiniu nekietu, „šaltu“ fliuktuojančiu abscesu, kuris atsiveria fistulėmis ir opomis. Klinika. Iš pradžių giliai poodyje atsiranda mazgas. Oda virš jo nėra pakitusi, vėliau mazgas pamažu didėja, iškyla virš odos paviršiaus, oda virš jo parausta arba tampa raudonai violetinė (240 pav.). […]
Skrofuloderma (scrophuloderma, sin. tuberculosis cutis colliquativa) – tai poodinė, mazginė, išsivysčiusi po pirminio tuberkuliozinio komplekso arba patekus infekcijai hematogeniniu keliu, išopėjanti, sudaranti fistules, paliekanti gilius įtrauktus randus odos tuberkuliozė. Epidemiologija. Serga visi: vaikai, jauni ir vyresnio amžiaus žmonės. Etiologija. Dažniausiai išsivysto po pirminio tonzilių ir kaklo limfmazgių komplekso arba infekcija patenka limfogeniniu ir hematogeniniu keliu […]
BCG skiepų sukelta tuberkuliozė (angl. tuberculosis due to BCG imunisation) – tai virulentiškų Mycobacterium bovis štamų (Bacillus Calmette-Guerin) sukelta specifinė alerginė reakcija. Tada BCG skiepai tuberkulinui negatyviems asmenims sukelia reakciją, panašią į pirminį tuberkuliozinį kompleksą. Po 2-6 savaičių skiepo vietoje atsiranda raudonas mazgelis, vėliau jis virsta raudonai violetiniu infiltratu, kuris vėliau išopėja. Sugijus lieka randas. […]
Karpinė odos tuberkuliozė (tuberculosis verrucosa cutis, sin. verruca necrogenica) -tai tuberkulinui pozityviems žmonėms egzogeniniu būdu patekusios infekcijos sukelta odos tuberkuliozė. Epidemiologija. Serga gyvulių augintojai, veterinarai, patologinės anatomijos specialistai, visi, kurie gali užsikrėsti nuo gyvulio ar lavono, kuriems infekcija tiesiogiai patenka pro pažeistą odą. Klinika. Infekcijos patekimo vietoje atsiranda neskausminga, kietoka, apsupta raudonai violetiniu uždegiminės odos […]
Gangreninė ektima (ecthyma gangraenosum) – tai infekcinė odos liga, sukelta žaliamėlės pseudomonos, rečiau – kitų bakterijų. Epidemiologija. Dažniausiai susergama dėl imuniteto nepakankamumo ir kaip hospitalinė infekcija, ypač esant neutropenijai. Etiologija. Dažniausia sukelia žaliamėlė pseudomona, neretai prisideda auksinis stafilokokas, gaubtinės žarnos ešerichija, meningito neiserija,pelėsiai ar kitos bakterijos ir grybeliai. Turi reikšmės mikrotraumos, operacijos, neutropenija. Klinika. Iš […]
Šankeriškoji piodermija (pyodermia chancriformis) – tai piodermija, panaši į sifilio sukeltą kietąjį šankerį. Epidemiologija. Reta infekcinė liga. Serga suaugusieji. Etiologija. Sukėlėjas – Staphylococcus aureus. Klinika. Tai 0,5-1 cm skersmens aiškiai atsiribojęs nuo sveikos odos ar gleivinės ir iškilęs kelis milimetrus virš jos lygio infiltratas (231-232 pav.). Jo centras griūva, todėl paviršius tampa erozinis, išopėja ar […]
Šunvotė (furunculus) – tai plauko maišelio ir aplinkinės narvelienos uždegimas. Piktvotė (carbunculus) – tai kelių plauko maišelių ir aplinkinės narvelienos uždegimas. Abscesas (abscessus) – tai apsiribojęs pūlių telkinys ir minkštųjų audinių destrukcija, nesusijusi su plauko maišeliu. Epidemiologija. Serga vaikai, paaugliai ir jaunuoliai. Dažniau berniukai. Etiologija. Sukelia Staphylococcus aureus, dažnai – bloga odos priežiūra. Predisponuojantys veiksniai. […]
Folikulitas (folliculitis) – tai plauko maišelio žiočių bakterinis uždegimas, apimantis ir plauko maišelį. Esti ūminis ir lėtinis. Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugusieji. Etiologija. Dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus, rečiau – Pityrosporum ovale, Candida albicans, Pseudomonas aeruginosa ir kiti. Predisponuojantys veiksniai. Gliukokortikoidų vartojimas į vidų ir vietiškai, imuniteto nepakankamumas, cukrinis diabetas, plaukų ekstrakcija, okliuzinis tvarstis, barzdos ir pažastų […]