Nėščiųjų pūslelinė (herpes gestationis) – tai niežtinti, daugiaformė, uždegiminė nėščiųjų dermatozė. Epidemiologija. Suserga 1 iš 10 000 gimdyvių. Prasideda 4-7 nėštumo mėnesį. Etiologija. Nežinoma. Priskiriama prie autoimuninių ligų. Klinika. Bėrimo elementai – papulės, papulės-pūslelės, pūkšlės ir net pūslės. Vėliau susidaro erozijos, šašai. Lengvesniais atvejais esti tik papulės ir pūkšlės (71 pav.). Lokalizacija. Pilvas, šonai. Išplitus […]
Pūslinis pemfigoidas (pemphigoides bullosus) – tai autoimuninė, lėtinė, poepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Serga vienodai dažnai ir vyrai, ir moterys, dažniausiai – 60–80 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Tėra nustatyta, kad susidaro IgG klasės autoantikūnai prieš dviejų tipų antigenus. Pūslinio pemfigoido Ag1 yra 230 kad glikoproteinas ir susijęs su pusiau desmosomomis, o […]
Lakštinė pūslinė (pemphigus foliaceus) – tai autoimuninė poraginėmis intraepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti liga. Klinika. Pūsles ar erozijas sunku pastebėti, nes jos sudžiūva, o dėmės pasidengia pleiskanomis, todėl pažeidimo židiniai atrodo tik kaip raudonos pleiskanojančios dėmės (65-66 pav.). Rečiau esti šašų, erozijų. Visa ligonio oda nės, yra ir raudonajai vilkligei būdingų tampa lengvai pažeidžiama, užgauta, ji lengai […]
Paprastoji ir vegetacinė pūslinė (pemphigus vulgaris et vegetans) – tai autoimuninė virš pamatinės membranos akantolizinėmis pūslėmis pasireiškianti odos ir gleivinių liga. Klinika. Iš pradžių ant neparaudusios ir nepatinusios gleivinės atsiranda įvairaus dydžio – nuo 5 iki 20-30 mm skersmens pūslių, pilnų skaidraus skysčio. Pūslės greitai trūksta ir susidaro skausmingų erozijų, apsuptų epidermio atplaišų (61-62 pav.). […]
Šalčio sukeltas panikulitas (panniculitis frigoris, sin. adiponecrosis e frigore) – tai mažų vaikų ir jaunų nutukusių moterų šalčio išprovokuotas lokalus odos sukietėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga maži vaikai ir jaunos nutukusios moterys. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai turi reikšmės šalčio sukelta anoksemija, netinkama riebalinio audinio struktūra. Klinika. Praėjus 48 val. po šalčio poveikio, staiga simetriškai abu skruostai tampa […]
Įgimta poikilodermija (poikilodermia congenita, sin. syndroma Rothmund-Thomson) – tai paveldėtas, pirmaisiais gyvenimo metais susidarantis labai specifinis veido, vėliau – galūnių ir sėdmenų kraujagyslių tinklas, paskiau atsirandanti hiper- ir hipopigmentacija ir atrofija bei padidėjęs jautrumas ultravioletiniams spinduliams. Kitos poikilodermijos: • įgimta diskeratozė • įgimta poikilodermija susidarant pūslėms • įgimta poikilodermija ir katarakta • įgimta poikilodermija ir […]
Progresuojanti pusės veido atrofija (hemiatrophia faciei progressiva, sin. syndroma Romberg) – tai nuo vaikystės prasidėjusi veido atrofija, kuri paveikia ne tik odą, bet ir raumenis bei kaulus. Epidemiologija. Susergama vaikystėje, serga abiejų lyčių asmenys. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiranda neuralginių vienos veido pusės skausmų, paskui viena veido pusė: oda, raumenys, kaulas, pamažu atrofuojasi (57 […]
CREST’o sindromas (syndroma CREST) – tai galūnių sklerodermijos variantas, kuriam būdinga minkštųjų audinių kalcinozė, Raynaudo fenomenas, stemplės funkcijos sutrikimas, pirštų odos sukietėjimas ir telangiektazija. Klinika. Ji panaši į sklerodaktilijos. Prasideda CREST’o sindromas Raynaudo sindromu, tik sukietėjimas ir atrofijos požymiai atsiranda lėčiau, yra ne tokie ryškūs. Pasireiškia dauginė telangiektazija. Ženkli minkštųjų audinių kalcinozė. Lokalizacija. Rankų, kojų […]
Galūnių sklerodermija (acrosclerodermia, sin. sclerodactilia) – tai galūnių ir veido odos sukietėjimas, kuris prasideda Raynaudo fenomenu, baigiasi odos sukietėjimu, atrofija, telangiektazija ir kalcio sankaupomis minkštuosiuose audiniuose bei vidaus organų pažeidimu. Epidemiologija. Moterys serga dažniau negu vyrai (4:1), dažniausiai 30-40 metų. Labai retai serga vaikai. Etiologija. Nežinoma. Dėl daugelio priežasčių: paveldimumo, sutrikusios kolagenais sintezės ir kitų, […]
Difuzinė sklerodermija (sclerodermia diffusa) – tai reta, sunki, greitai progresuojanti, pažeidžianti odos, vidaus organų ir kraujagyslių jungiamąjį audinį liga. Epidemiologija. Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys, vidutinio amžiaus žmonės. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Staiga simetriškai atsiranda kieta, išplitusi ant galūnių ir liemens edema (stadium oedematosum), greitai susidaro įvairaus dydžio, netaisyklingų balkšvų ar blyškiai gelsvų sukietėjusių židinių, […]
Sisteminė sklerodermija (sclerodermia systemica) – tai mirtina sisteminė odos, vidaus organų ir kraujagyslių liga, pasireiškianti uždegiminiais ir skleroziniais jungiamojo audinio pokyčiais. Skiriama: • Difuzinė S • Galūnių S
Lokali sklerodermija (sclerodermia localsata, sin. sclerodermia circumscripta) – tai griežtai apsiribojęs sukietėjusios odos židinys. Skiriama: • Apribota S (sclerodermia circumscripta) • Linijinė S (sclerodermia linearis) • Kardo kirčio S (sclerodermia ictus gladii) Apribota sklerodermija – tai griežtai apsiriboję sukitėjusios odos židinys ar židiniai. Epidemiologija. Serga 20-40 m. žmonės, moterys dažniau negu vyrai (4:1). 15 proc. […]
Gilioji raudonoji vilkligė, GRV (lupus erythematodes profundus, sin. lupus panniculitidis) – tai mazginė raudonosios vilkligės forma, kai židinys yra giliai poodyje. Epidemiologija. Prasideda kartu su lėtine odos raudonąja vilklige arba atsiranda iki jos. Klinika. Iš pradžių atsiranda mazgelis, vėliau – plokščias infiltratas be matomų epidermio pokyčių. Ilgainiui didėdamas mazgas iškyla virš odos, parausta, ima skaudėti […]
Lėtinė odos raudonoji vilkligė, LORV (lupus erythematodes cutaneus chronicus, sin. lupus erythematodes discoides) – tai lėtinė uždegiminė dermatozė, kuri sukelia židininį odos paraudimą, infiltraciją, folikulinę keratozę ir kuriai išnykus lieka ryškūs randai. Epidemiologija. Moterys serga dažniau negu vyrai (2,5:1), dažniausiai susergama 20-40 m. amžiaus. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai paveldėta autoimuninė liga esant ryškiems provokuojantiems veiksniams: infekcijai, […]
Poūmė odos raudonoji vilkligė, PORV (lupus erythematodes cutaneus subacutus, sin. lupus erythematodes disseminatus) – tai poūmė, uždegiminė odos dermatozė, pasireiškianti žiediniais arba į žvynelinę panašiais, griežtai apsiribojusiais raudonais židiniais, kuriems yra nebūdinga folikulinė keratozė, ryškus odos randėjimas, o tik paviršinė atrofija. Epidemiologija. Serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys dažniau negu vyrai. Etiologija. Nežinoma. Padidėjęs […]
Vėlyvoji odos porfirija (porphyria cutanea tarda) – tai įgytas ar paveldėtas porfirinų sintezės kepenyse sutrikimas, pasireiškiantis pūslių ar pūslelių susidarymu atvirose kūno vietose, padidėjusiu odos trapumu vos užgavus. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys, daž niausiai – 30-50 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Dažniausiai įgytą vėlyvąją odos porfirija sukelia alkoholis arba cheminės medžiagos, pvz., vaistai, iš […]
Varijuojančioji porfirija (porphyria variegata) – tai paveldima porfirinų sintezės liga, kuriai būdingas odos pažeidimas, identiškas vėlyvajai odos porfirijai, ir padidėjusi porfirinų ekskrecija. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys. Dažniausiai – 15-40 m. amžiaus, ypač vasaros viduryje ir pabaigoje. Etiologija. Paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Liga paūmėja vartojant barbitūratus, prieštraukulinius vaistus: fenitoiną, hidantoino darinius, karbamazepiną ir kitus; antimikrobinius […]
Sisteminė raudonoji vilkligė, SRV (lupus erythematodes systemicus, sin. lupus erythematodes visceralis) – tai daugelio organų ir sistemų jungiamojo audinio ir kraujagyslių uždegiminė liga. Epidemiologija. Moterys serga būdamos vidutiniškai 30 m., vyrai – 40 metų. Moterys serga dažniau negu vyrai (8:1). Etiologija. Nežinoma. Tai kompleksas genetiškai nulemtų veiksnių: hormonų, autoantigenų ir išorinių veiksnių – medikamentų, ultravioletinių […]
Vakcininė hidroa (hydroa vacciniformis) -tai reta, ūminė, pūslelėmis su kraujo priemaiša pasireiškianti ir panašiu į raupų randeliu sugyjanti saulės sukelta dermatozė. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai alergeno ir saulės spindulių sukelta dermatozė, panaši į pavasarinį niežulį, tačiau eiga yra sunkesnė, lieka randeliai. Klinika. Iš pradžių atsiranda raudonų dėmelių, ant jų iškilusios 3 mm skersmens […]
Vasarinis niežulys (prurigo aestivalis, sin. angl. polymorphic light eruption) – tai įgyta, ūminė, recidyvuojanti saulės spindulių sukelta papulinė, papulinė-vezikulinė ar plokštelinė, niežtinti dermatozė. Epidemiologija. Serga bet kurio amžiaus vyrai ir moterys, dažniausiai kovo-birželio mėnesiais. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai fotokontaktinių ar fotohematogeninių alergenų ir ultravioletinių spindulių sąveikos rezultatas. Klinika. Po kelių valandų ar dienų staiga ant saulės […]
Vilkligiškas perioralinis dermatitas (dermatitis perioralis lupoidea) – tai išburkusių, padidėjusių ir susigrupavusių aplink burną papulių telkinys; diaskopijos rezultatai teigiami. Etiologija. Ilgalaikis vietinis gliukokortikoidų vartojimas gydant perioralinį dermatitą. Klinika. Skaisčiai raudonos 3-4 mm skersmens prasišviečiančios, glaudžiai viena prie kitos prigludusios papulės (28 pav.). Diaskopijos rezultatai teigiami. Sugijus nelieka randų ir milijų. Netinkamai gydant perioralinį dermatitą gliukokortikoidais, […]
Perioralinis dermatitas (dermatitis perioralis) – tai lėtinė, recidyvuojanti, į raudonį panaši, neaiškios etiologijos, dažniausiai jaunų moterų liga, kuriai būdinga lokalizuotis aplink burną, rečiau – aplink akis. Epidemiologija. Dažniausiai serga 25-35 m. moterys, kartais – vaikai, vyresni žmonės. Etiologija. Nežinoma, tikriausiai lemia daug veiksnių. Provokuojantys veiksniai. Kosmetikos priemonės, kai oda sausa, jautri, nuolat vartojami drėkinamieji kremai. […]
Kortikoderma (corticoderma) – tai ilgalaikio vietinio gliukokortikoidų vartojimo rezultatas. Etiologija. Ilgalaikis vietinis stiprių ir vidutinio stiprumo gliukokortikoidų vartojimas. Klinika. Veido oda tamsi – iki raudonai violetinės spalvos, atrofinė, dauginė telangiektazija. Šiame fone – dar raudonesnes papulės, papulės-pūlinėliai (25 pav.). Liovusis vartoti gliukokortikoidus labai paūmėja. Lokalizacija. Dažniausiai veidas. Eiga. Trunka mėnesius. Nesiliovus vartoti gliukokortikoidų, dar ilgiau. […]
Rinofima (rhinophyma) – tai jungiamojo audinio ir riebalų liaukų išvešėjimas, atsirandantis esant raudoniui arba jo nesant. Epidemiologija. Vyrų liga. Klinika. Nosies oda raudonai violetinė, sustorėjusi, nelygi, grublėta, porėta, plaukų folikulų žiotys atsivėrusios arba pasidengusios tumorinėmis išaugomis. Suspaudus iš šonų iš plaukų maišelių išsiskiria balzganas, į pastą panašus sekretas, kuriame yra riebalų, raginių ląstelių, bakterijų, plaukų […]
Vilkligiškas veido raudonis (rosacea lupoidea) – tai ilgai trunkančio veido raudonio ir netinkamo jo gydymo padarinys; diaskopijos rezultatai yra teigiami. Etiologija. Tokia pati kaip veido raudonio. Klinika. Veido raudonio fone atsiradusios gausios, viena prie kitos prigludusios rausvai raudonos išburkusios papulės, papulės-pūlinėliai; diaskopijos rezultatai teigiami (22 pav.) Vienam trečdaliui ligonių išsivysto blefaritas, keratitas, keratokonjunktyvitas, iritas, užsitęsusi […]
Stafilokokinė impetiga (impetigo staphylogenes) ir pūslinė impetiga (impetigo bullosa) – tai stafilokokų sukelta pūslinė-šašinė odos liga. Epidemiologija. Užsikrečiama vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Sukėlėjas – auksinis stafilokokas, 60 proc. sukelia Staphylococcus aureus, II grupės, fagotipas 71. Jis gamina ir išskiria epidermolizinį arba eksfoliacinį A ir B egzotoksinus. Klinika. Iš pradžių ant neparaudusios […]
Skarlatina (scarlatina) – tai ūminė infekcinė, streptokokų sukelta liga, pasireiškianti enantema ir egzantema bei poliadenitu. Epidemiologija. Dažniausiai serga 2-10 metų vaikai. Etiologija. Sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis strpetokokas. Enantema ir egzantemą dažniausiai (iki 80 proc.) lemia vienas iš trijų eritrogeninių toksinų. Užsikrečia žmogus nuo žmogaus. Inkubacinis laikotarpis – 2-4 dienos. Klinika. Liga prasideda staiga […]
Varpos gangrena (gangraena penis) – tai ūminė infekcinė varpos žūtis. Epidemiologija. Reta liga. Serga jauni vyrai. Etiologija. Sukėlėjas tiksliai nenustatytas. Manoma, kad tai streptokokų sukelta gangreninė rožės forma. Atsiranda nuo mažiausio odos pažeidimo. Klinika. Prasideda staiga, pakyla temperatūra, krečia šaltis, varpa parausta, patinsta. Greitai tinimas didėja, audiniai darosi melsvai raudoni ar melsvai juodi, prasideda nekrozė […]
Rožė (erysipelas), celiulitas (cellulitis) – tai infekcinis paviršinių ar gilesnių odos sluoksnių uždegimas. Etiologija. Dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas, auksinis stafilokokas, rečiau – Haemophilus influenzae, kitų grupių streptokokai, pneumokokai, Neisseria meningitidis ir kita. Infekcija patenka pro mažiausius odos pažeidimus, kurie kartais net nepastebimi, vabzdžių įgėlimus ar nudegimus, pro odos ligų sukeltus odos vientisumo […]
Streptokokinė impetiga (impetigo streptogenes) – tai streptokokų sukelta pūlinėlinė-šašinė paviršinių odos sluoksnių liga. Epidemiologija. Užsikrečiama vaikų darželyje, mokykloje. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Jo virulentiškumą lemia išskirti toksinai ir fermentai. Klinika. Iš pradžių atsiranda raudona dėmelė, vėliau – plokščia pūslelė, kuri virsta pūlinėliu, o per vieną dvi dienas – […]
Užkrečiamoji impetiga (impetigo contagiosa) – tai dažna paviršinių odos sluoksnių, paprastai vaikų infekcinė liga, sukeliama streptokokų arba stafilokokų ar abiejų kartu.
Progresuojančioji pigmentinė purpura (purpura pigmentosa progressiva, sin. morbus Schamberg) – tai įvairaus dydžio kraujosruvinių dėmelių židiniai, virstantys ilgalaikėmis pigmentinėmis dėmėmis. Epidemiologija. Būdingesnė vyrams. Etiologija. Nežinoma. Įtariamas vaistų (manoma, ampicilino, nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, diazepamo, vaistų, turinčių meprobomato, ir kitų sukeltas kraujagyslių pažeidimas. Klinika. Nepastebimai atsiranda simetriškai ir nesimetriškai išsidėstančių įvairaus dydžio židinių, sudarytų iš kraujosruvinių dėmelių. […]
Senatvinė purpura (purpura senilis) – tai įvairiose kūno vietose dėl odos ir kraujagyslių degeneracijos atsiradusi kraujosruvinė dėmė. Epidemiologija. Atsiranda senyvo amžiaus žmonėms. Etiologija. Odos ir kraujagyslių degeneracija, sukelta ultravioletinių spindulių ir gydymo gliukokortikoidais. Klinika. Atsiranda netaisyklingos formos, įvairaus dydžio raudonų, rausvai violetinių, raudonai rudų dėmių (211-212 pav.). Jos pamažu tampa pigmentinės. Tokių žmonių oda plona, […]
Purpura, P (purpura) – tai įvairių priežasčių sukeltas kraujosruvinis bėrimas. Skiriama: • Senatvinė P. • Progresuojančioji pigmentinė P.
Mazginė eritema (erythema nodosum) – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, pasireiškianti skausmingais raudonais, dažniausiai ant blauzdų susidarančiais mazgais. Epidemiologija. Serga paaugliai ir jauni žmonės, dažniausiai – moteriškos lyties asmenys. Etiologija. Gali sukelti bakterijos (streptokokai, jersinijos ir kt.), vaistai (sulfanilamidiniai preparatai, vidiniai kontraceptikai, salicilatai ir kt.). Gali pasireikšti sergant sarkoidoze, Behceto liga, opiniu kolitu. Apie 40 […]
Endarteritas (endarteriitis, sin. trombangitis obliterans) – tai arterijų užakimą sukeliantis vidurinio jų dangalo uždegimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga jauni rūkantys vyrai. Etiologija. Nežinoma. Neretai nikotino įtaka akivaizdi. Klinika. Iš pradžių atsiranda paviršinis migruojantis tromboflebitas. Pažeistos galūnės parausta, patinsta, kartais susidaro petechijų (209 pav.). Jaučiama šąlant galūnes, greitas nuovargis. Lokalizacija. Dažniau kojos. Eiga. Iš pradžių praeina per […]
Žaibiškoji purpura (purpura fulminans) – tai infekcijos sukelta kraujosruvomis ir kraujagyslių nekroze bei antinksčių nepakankamumu pasireiškianti mirtina liga. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Meningokokų, stafilokokų, žarninės ląstelės, žaliamėlės pseudomonos endotoksinų sukelta koagulopatija, lemianti kraujo išsiliejimą į įvairius organus. Klinika. Sepsio ir šoko simptomai, vėmimas, viduriavimas, simetriška taškinė purpura, vėliau – ribotas kraujo išsiliejimas (ekchimozė) (208 […]
Gangreninė pioderma (pyoderma gangraenosum) – tai staiga atsirandanti lėtinė, idiopatinė odos liga, dažniausiai susijusi su kitomis sisteminėmis ligomis. Etiologija. Nežinoma. Apie 50 proc. atvejų susijusi su kitomis sisteminėmis ligomis: Crohno liga, opiniu kolitu, artritu, leukemija, lėtiniu hepatitu ir kitomis. Klinika. Iš pradžių dažniausiai vos užgavus atsiranda skausmingas mazgelis ar pūlinėlis su kraujo priemaiša. Jam suirus […]
Wegenerio granulomatozė (granulomatosis Wegener) – tai sisteminis vaskulitas, vyraujantis viršutiniuose kvėpavimo takuose, plaučiuose ir inkstuose. Epidemiologija. Serga bet kurio amžiaus žmonės, vyrai 1,3 karto dažniau negu moterys. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai yra padidėjęs jautrumas dar nenustatytiems antigenams, sukeliantiems granulominį arterijų ir venų pažeidimą, jų nekrozę ir nefritą. Klinika. Iš pradžių karščiuojama, skauda nosį ir jos ančių […]
Behceto liga (morbus Behcet, sin. aphthosis bipolaris) – tai nežinomos etiologijos burnos ir lyties organų gleivinės recidyvuojančios aftos bei lyties organų aplinkinių sričių opelės ir vegetacijos, odoje – mazginės eritemos ar alerginio vaskulito reiškiniai. Epidemiologija. Reta suaugusiųjų liga. Etiologija. Nežinoma. Gal būt autoimuninė. Klinika. Iš pradžių ant burnos gleivinės atsiranda 3-10 mm skersmens apvalių ar […]