Lūpų ir lyties organų paprastoji pūslelinė (herpes simplex labialis et genitalis)– tai herpes simplex viruso sukeltas lūpų ir lyties organų gleivinių pūslelinis bėrimas. Esti pirminė ir antrinė. Epidemiologija. Užsikrečiama bučiuojantis, lytiškai santykiaujant. Inkubacinis laikotarpis paprastai yra 2-9-20 dienų. Klinika. Herpes simplex primaria. Staiga ant paraudusio patinusio pagrindo atsiranda grupelė 1-2 mm skersmens pūslelių (281 pav.). […]
Pūslelinis gingivitas ir stomatitas (gingivostomatitis herpetica) – tai dažniausiai neišnešiotų naujagimių ir kūdikių vezikuloaftinis burnos gleivinės uždegimas. Epidemiologija. Užsikrečiama nuo motinų arba slaugių tikriausiai ne tik tiesiogiai, bet ir oro-lašiniu būdu. Inkubacinis laikotarpis –2-5 dienos. Klinika. Prodrominiai reiškiniai: nerimas, dirglumas, karščiavimas, negalavimas, rečiau vėmimas ir traukuliai, pasireiškia dar iki išberiant. Iš pradžių burnos gleivinė parausta, […]
Paprastoji pūslelinė (herpes simplex) – tai virusinė, užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti grupelėmis pūslelių. Esti pirminė ir antrinė, kartojasi dažniausiai toje pačioje vietoje. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai jauni žmonės. Užsikrečiama tiesiogiai, paprastai iki 5 m. amžiaus. Dauguma žmonių (60 proc.) yra viruso nešiotojai. Užsikrečiama bučiuojantis, lytiškai santykiaujant ir gimstant. Žmogus yra vienintelis […]
Užkrečiamasis moliuskas (molluscum contagiosum) – tai užkrečiama virusinė odos liga, kuriai būdingos balzganos papulės, kurių centras bambiškai įdubęs (umbilicatio). Epidemiologija. Serga dažniausiai vaikai, jauni ir lytiškai aktyvūs žmonės. Dažniau vyrai negu moterys. Etiologija. Sukelia Molluscum contagiosum virusas – 1 ir 2 tipo poksviridai. Užsikrečiama tiesiogiai – žmogus nuo žmogaus, taip pat lytiškai santykiaujant, autoinokuliacijos būdu. […]
Karviniai raupai (variola vaccina) – tai karvių raupų viruso per jo mutaciją sukeltas bėrimas. Etiologija. Karvių raupų virusas. Inkubacinis laikotarpis – 2-4 dienos. Klinika. Staiga atsiranda papulių ir jos greitai virsta pūslelėmis-pūlinėliais. Pūlinėlių centras įdubęs, o aplink – eritema ir edema (276-277 pav.). Bėrimai susitelkę grupelėmis ir išplitę. Kartu esti limfadenitas, karščiavimas, negalavimas. Lokalizacija. Rankos, […]
Infekcinė egzantema (exanthema infectiosum) – tai išplitęs ne tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas sergant sistemine infekcine liga. Epidemiologija. Serga 6-24 mėn. amžiaus vaikai, rečiau suaugusieji. Etiologija. Adenovirusai, citomegalovirusai, Epsteino-Barro virusai, enterovirusai (t. y. coxackie virusas A, echovirusai), žmogaus imunodeficito virusai, žmogaus herpes 6 virusas ir kiti. Užsikrečiama per kvėpavimo takus, maistą, santykiaujant lytiškai […]
Sweeto sindromas (syndroma Sweet, sin. dermatosis neutrophilica febrilis acuta) – tai retas, recidyvuojantis, skausmingas bėrimas, susijęs su karščiavimu, sąnarių skausmu ir leukocitoze. Epidemiologija. Dažniausiai serga 30-60 m. žmonės, dažniau moterys. Etiologija. Nežinoma. Galbūt tai hiperalerginė reakcija, sukelta infekcijos. Siejama su Yersinia ar ūmine mieloidine leukemija, piktybiniais augliais, opiniu kolitu ir kita. Klinika. Prasideda prodrominiais reiškiniais. […]
Kawasakio liga (morbus Kawasaki) – tai nežinomos etiologijos, tikriausiai infekcinė, ūminė kūdikių ir vaikų karštinė, pasireiškianti būdingu gleivinių ir odos pažeidimu, padidėjusiais kaklo limfmazgiais ir sisteminiais simptomais. Epidemiologija. Serga vaikai. Berniukai 1,5 karto dažniau negu mergaitės. Etiologija. Tikriausiai infekcinė liga. Sukėlėjas nenustatytas. Klinika. Liga prasideda karščiavimu, trunkančiu 1-12 dienų, iki atsiranda kitų požymių. Karščiuojant po […]
Vaikų papulinis-pūslelinis galūnių dermatitas (dermatitis papulo-vesiculosa acrolocalisata infantilis, sin. syndroma Crosti-Gianotti, 1964) – tai į vaikų galūnių papulinių bėrimų dermatitą panašus odos pažeidimas, bet nesergant B hepatitu. Epidemiologija. Serga vaikai, ypač rudenį ir pavasarį. Etiologija. Nežinoma. Kartais iš žiočių nuoplovų ir išmatų išskiriamas A-16 coxsaekie virusas. Klinika. Iš pradžių vaikas karščiuoja, negaluoja, serga rinitu, faringitu, […]
Vaikų galūnių papulinių bėrimų dermatitas (acrodermatitis papulosa eruptiva infantilis, sin. syndroma Gianoti-Crosti, 1955) – tai specifinė uždegiminė vaikų odos reakcija, pasireiškianti sergant B hepatito viruso sukeltu begelčiu hepatitu ir poliadenitu. Epidemiologija. Dažniausiai serga 2-6 m. vaikai. Apsikrečiama per odą, gleivines ar kraują, kraujo produktus, medicinos instrumentus, lytiniu keliu ir intrauteriniu laiku nuo sergančios motinos. Etiologija. […]
Infekcinė eritema (erythema infectiosum) – tai infekcinė, užkrečiama, virusinės etiologijos vaikų ir jaunų žmonių originali egzantema. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai, epidemijos protrūkiai būna vaikų darželyje ir mokykloje. Etiologija. Sukėlėjas – parvovirusas B19. Užsikrečiama oro-lašiniu būdu. Inkubacinis laikotarpis – 5-15 dienų. Galimas intrauterinis apsikrėtimas ir vaisiaus apsigimimas. Klinika. Prodromas trunka dvi dienas. Pasireiškia karščiavimu, negalavimu, rinitu, […]
Praeinančioji (Groverio) akantolizinė dermatozė (dermatosis acantholytica transiens (Grover) – tai nepaveldima, gerybinė, niežtinti, papulinė-pūslelinė liga su židinine epidermio akantolize. Epidemiologija. Dažniau serga vidutinio amžiaus vyrai. Etiologija ir patogenezė. Nežinoma. Klinika. Beria 1-3 mm skersmens rausvomis ir rausvai rudomis, pavienėmis išsisėjusiomis ir grupelėmis išsidėsčiusiomis papulėmis-pūslelėmis (89 pav.). Papulių paviršius apragėjęs. Dėl stipraus niežėjimo išbertos vietos nudraskomos. […]
Poraginė pūlinėlinė dermatozė (dermatosis pustulosa subcornealis) – tai lėtinė, gerybinė, steriliais poraginiais pūlinėliais pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Dažniau (2-3 kartus) serga moterys, dažniausiai – 40-50 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiradusi 3-4 mm skersmens pūslelė greitai virsta pūlinėliu, vėliau – sudžiūvusia pleiskana arba šašeliu, o galiausiai – pigmentine dėmele. Bėrimo elementai […]
Diuringo pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis Duhring) – tai gerybinė, lėtinė, recidyvuojanti, stiprų niežėjimą sukelianti, polimorfiniais bėrimais ir poepiderminėmis pūslelėmis pasireiškianti odos liga, susijusi su padidėjusiu jautrumu gliuteninui. Epidemiologija. Dažniau serga vyrai. Dažniausiai suserga 20-40 m. amžiaus žmonės. Etiologija ir patogenezė. Diuringo pūslelinio dermatito išsivystymas siejamas su HLA-B8 ir HLA-DR3 antigenais, kaip ir sergant celiakija. Tai […]
Linijinė IgA dermatozė (dermatosis IgA linearis) – tai autoimuninė, lėtinė, poepiderminėmis pūslelėmis ar pūslėmis pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Serga suaugusieji ir vaikai, vienodai dažnai abiejų lyčių asmenys. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Tėra nustatyta, kad susidaro IgA, kartais – IgG ir IgM klasės autoantikūnų. Dažniausiai IgA antikūnai kaupiasi išilgai pamatinės membranos ir lemia poepiderminių plyšių […]
Įgyta pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa acquisita) – tai lėtinė, recidyvuojanti, mechaninių veiksnių sukelta, nepaveldima pūslinė dermatozė, kuriai būdinga poepiderminių pūslių susidarymas, paskui – randėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vidutinio amžiaus moterys, retkarčiais vaikai. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Nustatyta, kad tai autoimuninė liga, nes atsiranda IgG klasės autoantikūnų prieš kolageną VII. Šio antigeno molekulinis svoris – […]
Randėjantis pemfigoidas (pemphigoides cicatricans) – tai lėtinė, recidyvuojanti, sąlygiškai gerybinė, dažniau pažeidžianti gleivinę ir sukelianti jos randėjimą liga. Epidemiologija. Serga abiejų lyčių asmenys, kiek dažniau – moterys, dažniausiai vyresnės nei 50 m. amžiaus. Etiologija. Etiologija nežinoma. IgG susikaupia išilgai pamatinės membranos taip pat kaip ir sergant pūsliniu pemfigoidu. Liga tikriausiai autoimuninės kilmės. Klinika. Akių pažeidimas […]
Nėščiųjų pūslelinė (herpes gestationis) – tai niežtinti, daugiaformė, uždegiminė nėščiųjų dermatozė. Epidemiologija. Suserga 1 iš 10 000 gimdyvių. Prasideda 4-7 nėštumo mėnesį. Etiologija. Nežinoma. Priskiriama prie autoimuninių ligų. Klinika. Bėrimo elementai – papulės, papulės-pūslelės, pūkšlės ir net pūslės. Vėliau susidaro erozijos, šašai. Lengvesniais atvejais esti tik papulės ir pūkšlės (71 pav.). Lokalizacija. Pilvas, šonai. Išplitus […]
Pūslinis pemfigoidas (pemphigoides bullosus) – tai autoimuninė, lėtinė, poepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Serga vienodai dažnai ir vyrai, ir moterys, dažniausiai – 60–80 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Tėra nustatyta, kad susidaro IgG klasės autoantikūnai prieš dviejų tipų antigenus. Pūslinio pemfigoido Ag1 yra 230 kad glikoproteinas ir susijęs su pusiau desmosomomis, o […]
Lakštinė pūslinė (pemphigus foliaceus) – tai autoimuninė poraginėmis intraepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti liga. Klinika. Pūsles ar erozijas sunku pastebėti, nes jos sudžiūva, o dėmės pasidengia pleiskanomis, todėl pažeidimo židiniai atrodo tik kaip raudonos pleiskanojančios dėmės (65-66 pav.). Rečiau esti šašų, erozijų. Visa ligonio oda nės, yra ir raudonajai vilkligei būdingų tampa lengvai pažeidžiama, užgauta, ji lengai […]