Paprastoji ir vegetacinė pūslinė (pemphigus vulgaris et vegetans) – tai autoimuninė virš pamatinės membranos akantolizinėmis pūslėmis pasireiškianti odos ir gleivinių liga. Klinika. Iš pradžių ant neparaudusios ir nepatinusios gleivinės atsiranda įvairaus dydžio – nuo 5 iki 20-30 mm skersmens pūslių, pilnų skaidraus skysčio. Pūslės greitai trūksta ir susidaro skausmingų erozijų, apsuptų epidermio atplaišų (61-62 pav.). […]
Šalčio sukeltas panikulitas (panniculitis frigoris, sin. adiponecrosis e frigore) – tai mažų vaikų ir jaunų nutukusių moterų šalčio išprovokuotas lokalus odos sukietėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga maži vaikai ir jaunos nutukusios moterys. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai turi reikšmės šalčio sukelta anoksemija, netinkama riebalinio audinio struktūra. Klinika. Praėjus 48 val. po šalčio poveikio, staiga simetriškai abu skruostai tampa […]
Įgimta poikilodermija (poikilodermia congenita, sin. syndroma Rothmund-Thomson) – tai paveldėtas, pirmaisiais gyvenimo metais susidarantis labai specifinis veido, vėliau – galūnių ir sėdmenų kraujagyslių tinklas, paskiau atsirandanti hiper- ir hipopigmentacija ir atrofija bei padidėjęs jautrumas ultravioletiniams spinduliams. Kitos poikilodermijos: • įgimta diskeratozė • įgimta poikilodermija susidarant pūslėms • įgimta poikilodermija ir katarakta • įgimta poikilodermija ir […]
Progresuojanti pusės veido atrofija (hemiatrophia faciei progressiva, sin. syndroma Romberg) – tai nuo vaikystės prasidėjusi veido atrofija, kuri paveikia ne tik odą, bet ir raumenis bei kaulus. Epidemiologija. Susergama vaikystėje, serga abiejų lyčių asmenys. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiranda neuralginių vienos veido pusės skausmų, paskui viena veido pusė: oda, raumenys, kaulas, pamažu atrofuojasi (57 […]
CREST’o sindromas (syndroma CREST) – tai galūnių sklerodermijos variantas, kuriam būdinga minkštųjų audinių kalcinozė, Raynaudo fenomenas, stemplės funkcijos sutrikimas, pirštų odos sukietėjimas ir telangiektazija. Klinika. Ji panaši į sklerodaktilijos. Prasideda CREST’o sindromas Raynaudo sindromu, tik sukietėjimas ir atrofijos požymiai atsiranda lėčiau, yra ne tokie ryškūs. Pasireiškia dauginė telangiektazija. Ženkli minkštųjų audinių kalcinozė. Lokalizacija. Rankų, kojų […]
Galūnių sklerodermija (acrosclerodermia, sin. sclerodactilia) – tai galūnių ir veido odos sukietėjimas, kuris prasideda Raynaudo fenomenu, baigiasi odos sukietėjimu, atrofija, telangiektazija ir kalcio sankaupomis minkštuosiuose audiniuose bei vidaus organų pažeidimu. Epidemiologija. Moterys serga dažniau negu vyrai (4:1), dažniausiai 30-40 metų. Labai retai serga vaikai. Etiologija. Nežinoma. Dėl daugelio priežasčių: paveldimumo, sutrikusios kolagenais sintezės ir kitų, […]
Difuzinė sklerodermija (sclerodermia diffusa) – tai reta, sunki, greitai progresuojanti, pažeidžianti odos, vidaus organų ir kraujagyslių jungiamąjį audinį liga. Epidemiologija. Vienodai dažnai serga vyrai ir moterys, vidutinio amžiaus žmonės. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Staiga simetriškai atsiranda kieta, išplitusi ant galūnių ir liemens edema (stadium oedematosum), greitai susidaro įvairaus dydžio, netaisyklingų balkšvų ar blyškiai gelsvų sukietėjusių židinių, […]
Sisteminė sklerodermija (sclerodermia systemica) – tai mirtina sisteminė odos, vidaus organų ir kraujagyslių liga, pasireiškianti uždegiminiais ir skleroziniais jungiamojo audinio pokyčiais. Skiriama: • Difuzinė S • Galūnių S Kiti panašūs straipsniai: Nerasta
Lokali sklerodermija (sclerodermia localsata, sin. sclerodermia circumscripta) – tai griežtai apsiribojęs sukietėjusios odos židinys. Skiriama: • Apribota S (sclerodermia circumscripta) • Linijinė S (sclerodermia linearis) • Kardo kirčio S (sclerodermia ictus gladii) Apribota sklerodermija – tai griežtai apsiriboję sukitėjusios odos židinys ar židiniai. Epidemiologija. Serga 20-40 m. žmonės, moterys dažniau negu vyrai (4:1). 15 proc. […]
Gilioji raudonoji vilkligė, GRV (lupus erythematodes profundus, sin. lupus panniculitidis) – tai mazginė raudonosios vilkligės forma, kai židinys yra giliai poodyje. Epidemiologija. Prasideda kartu su lėtine odos raudonąja vilklige arba atsiranda iki jos. Klinika. Iš pradžių atsiranda mazgelis, vėliau – plokščias infiltratas be matomų epidermio pokyčių. Ilgainiui didėdamas mazgas iškyla virš odos, parausta, ima skaudėti […]
Lėtinė odos raudonoji vilkligė, LORV (lupus erythematodes cutaneus chronicus, sin. lupus erythematodes discoides) – tai lėtinė uždegiminė dermatozė, kuri sukelia židininį odos paraudimą, infiltraciją, folikulinę keratozę ir kuriai išnykus lieka ryškūs randai. Epidemiologija. Moterys serga dažniau negu vyrai (2,5:1), dažniausiai susergama 20-40 m. amžiaus. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai paveldėta autoimuninė liga esant ryškiems provokuojantiems veiksniams: infekcijai, […]
Poūmė odos raudonoji vilkligė, PORV (lupus erythematodes cutaneus subacutus, sin. lupus erythematodes disseminatus) – tai poūmė, uždegiminė odos dermatozė, pasireiškianti žiediniais arba į žvynelinę panašiais, griežtai apsiribojusiais raudonais židiniais, kuriems yra nebūdinga folikulinė keratozė, ryškus odos randėjimas, o tik paviršinė atrofija. Epidemiologija. Serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys dažniau negu vyrai. Etiologija. Nežinoma. Padidėjęs […]
Vėlyvoji odos porfirija (porphyria cutanea tarda) – tai įgytas ar paveldėtas porfirinų sintezės kepenyse sutrikimas, pasireiškiantis pūslių ar pūslelių susidarymu atvirose kūno vietose, padidėjusiu odos trapumu vos užgavus. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys, daž niausiai – 30-50 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Dažniausiai įgytą vėlyvąją odos porfirija sukelia alkoholis arba cheminės medžiagos, pvz., vaistai, iš […]
Varijuojančioji porfirija (porphyria variegata) – tai paveldima porfirinų sintezės liga, kuriai būdingas odos pažeidimas, identiškas vėlyvajai odos porfirijai, ir padidėjusi porfirinų ekskrecija. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys. Dažniausiai – 15-40 m. amžiaus, ypač vasaros viduryje ir pabaigoje. Etiologija. Paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Liga paūmėja vartojant barbitūratus, prieštraukulinius vaistus: fenitoiną, hidantoino darinius, karbamazepiną ir kitus; antimikrobinius […]
Sisteminė raudonoji vilkligė, SRV (lupus erythematodes systemicus, sin. lupus erythematodes visceralis) – tai daugelio organų ir sistemų jungiamojo audinio ir kraujagyslių uždegiminė liga. Epidemiologija. Moterys serga būdamos vidutiniškai 30 m., vyrai – 40 metų. Moterys serga dažniau negu vyrai (8:1). Etiologija. Nežinoma. Tai kompleksas genetiškai nulemtų veiksnių: hormonų, autoantigenų ir išorinių veiksnių – medikamentų, ultravioletinių […]
Vakcininė hidroa (hydroa vacciniformis) -tai reta, ūminė, pūslelėmis su kraujo priemaiša pasireiškianti ir panašiu į raupų randeliu sugyjanti saulės sukelta dermatozė. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai alergeno ir saulės spindulių sukelta dermatozė, panaši į pavasarinį niežulį, tačiau eiga yra sunkesnė, lieka randeliai. Klinika. Iš pradžių atsiranda raudonų dėmelių, ant jų iškilusios 3 mm skersmens […]
Vasarinis niežulys (prurigo aestivalis, sin. angl. polymorphic light eruption) – tai įgyta, ūminė, recidyvuojanti saulės spindulių sukelta papulinė, papulinė-vezikulinė ar plokštelinė, niežtinti dermatozė. Epidemiologija. Serga bet kurio amžiaus vyrai ir moterys, dažniausiai kovo-birželio mėnesiais. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai fotokontaktinių ar fotohematogeninių alergenų ir ultravioletinių spindulių sąveikos rezultatas. Klinika. Po kelių valandų ar dienų staiga ant saulės […]
Vilkligiškas perioralinis dermatitas (dermatitis perioralis lupoidea) – tai išburkusių, padidėjusių ir susigrupavusių aplink burną papulių telkinys; diaskopijos rezultatai teigiami. Etiologija. Ilgalaikis vietinis gliukokortikoidų vartojimas gydant perioralinį dermatitą. Klinika. Skaisčiai raudonos 3-4 mm skersmens prasišviečiančios, glaudžiai viena prie kitos prigludusios papulės (28 pav.). Diaskopijos rezultatai teigiami. Sugijus nelieka randų ir milijų. Netinkamai gydant perioralinį dermatitą gliukokortikoidais, […]
Perioralinis dermatitas (dermatitis perioralis) – tai lėtinė, recidyvuojanti, į raudonį panaši, neaiškios etiologijos, dažniausiai jaunų moterų liga, kuriai būdinga lokalizuotis aplink burną, rečiau – aplink akis. Epidemiologija. Dažniausiai serga 25-35 m. moterys, kartais – vaikai, vyresni žmonės. Etiologija. Nežinoma, tikriausiai lemia daug veiksnių. Provokuojantys veiksniai. Kosmetikos priemonės, kai oda sausa, jautri, nuolat vartojami drėkinamieji kremai. […]
Kortikoderma (corticoderma) – tai ilgalaikio vietinio gliukokortikoidų vartojimo rezultatas. Etiologija. Ilgalaikis vietinis stiprių ir vidutinio stiprumo gliukokortikoidų vartojimas. Klinika. Veido oda tamsi – iki raudonai violetinės spalvos, atrofinė, dauginė telangiektazija. Šiame fone – dar raudonesnes papulės, papulės-pūlinėliai (25 pav.). Liovusis vartoti gliukokortikoidus labai paūmėja. Lokalizacija. Dažniausiai veidas. Eiga. Trunka mėnesius. Nesiliovus vartoti gliukokortikoidų, dar ilgiau. […]