Temporalinis arteritas (arteriitis temporalis, sin. arteriitis cranialis, angl. gigant cell arteritis) – tai sisteminis granulominis vidutinių ir didžiųjų ne tik temporalinių arterijų, bet ir bronchų bei kitų organų vaskulitas. Epidemiologija. Serga vyresni negu 55 m. žmonės. Moterys dažniau negu vyrai. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių smilkininės arterijos išburksta, pasidaro vingiuotos, sustorėja. Palpuojant kartais grublėtos. Vėliau […]
Alerginis vaskulitas, AV (vasculitis allergica, sin. vasculitis leucocytoclastica, purpura Henoch-Schonlein tipas) – tai ūminis, poūmis ar lėtinis recidyvuojantis odos ir gleivinių kraujosruvinis bėrimas, sukeltas imuninių kompleksų, susikaupusių smulkiosiose ir vidutinėse kraujagyslėse. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys, vienodai dažnai. Etiologija. Apie 50 proc. ligonių priežasties nepavyksta nustatyti. Kitiems ligą gali sukelti įvairiausi antigenai: bakterijų (A grupės […]
Reiterio liga (morbus Reiter) – tai jaunų, lytiškai aktyvių vyrų liga, pasireiškianti trim būdingais simptomais: uretritu, konjunktyvitu ir artritu arba viduriavimu, konjungtivitu ir artritu. Epidemiologija. Serga jauni, lytiškai aktyvūs vyrai (90 proc). Etiologija. Neaiški. Dažniausiai išsivysto persirgus venerine liga, ypač tiems, kurie turi HLA-B27. Klinika. Prasideda viduriavimu (dizenterine forma) arba uretritu (epidemine forma), trunkančiu 1-4 […]
Išcentrinė žiedinė eritema (erythema annulare centrifugum, sin. erythema annulare Darier) – tai tikriausiai įvairiausių antigenų sukelta lėtinė uždegiminė odos reakcija. Epidemiologija. Serga vidutinio amžiaus žmonės, vienodai dažnai vyrai ir moterys. Etiologija. Nežinoma. Įtariama infekcija, piktybinių auglių, helmintų antigenai ir autoantigenai, vaistai ir maistas. Klinika. Iš pradžių atsiranda asimetriška paburkusi eritema, ji didėja, iš centro blykšta, […]
Sarkoidozė, S (sarcoidosis)– tai nežinomos etiologijos sisteminė epitelioidinėmis granulomomis pasireiškianti liga, kuri pažeidžia plaučių šaknų limfmazgius, plaučius, odą, akis ir kitus organus. Skiriama: • Ūminė S (mediastinumo limfadenopatija) • Poūmė S (difuzinis plaučių margumas) • Lėtinė S (plaučių fibrozė) Visoms ligos stadijoms būdingi įvairios klinikinės išraiškos odos pokyčiai. Mazginė eritema būdinga ūminei sarkoidozei. Epidemiologija. Suserga […]
Limfocitinė infiltracija (infiltratio lymphocytica, sin. Jessnerio ir Kanofo liga) – tai reta, nežinomos etiologijos, nuo saulės spindulių pablogėjanti dermatozė. Epidemiologija. Serga suaugusieji, vyresni negu 50 metų. Dešimt kartų dažniau vyrai negu moterys. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Dažniausiai vienas, rečiau – keli mazgai atsiranda ant veido simetriškai. Čiuopiami kieti infiltratai, uždegiminiai, raudoni ar rudai raudoni (185 pav.). […]
Plokščioji kerpligė, PK (lichen planus) -tai ūminė ar lėtinė uždegiminė odos ir gleivinių liga. Epidemiologija. Sąlygiškai dažna odos liga. Dermatologinėse klinikose ja sergantieji sudaro apie 1 proc. visų ligonių, o gyventojų – 0,2 procento. Moterys serga dažniau negu vyrai. Etiologija. Provokuoja stresas, kai kurie vaistai (antibiotikai, diuretikai, antituberkulioziniai preparatai, fenotiazinų grupės neuroleptikai), galbūt autoimuniniai procesai. […]
Galūnių pūlinėlinė (acropustulosis, sin. pustulosis palmoplantaris) – tai lėtinė, recidyvuojanti pėdų ir plaštakų liga, pasireiškianti steriliais, geltonais, išsisėjusiais pūlinėliais. Epidemiologija. Dažniausiai suserga 50-60 m. žmonės, moterys – keturis kartus dažniau. 176-179 pav. Galūnių pūlinelinė […]
Žvynelinė, Ž (psoriasis) – tai dažna paveldima lėtinė recidyvuojanti papulinė odos liga, kurios akivaizdūs provokuojantys veiksniai, sutrikusi epidermio ląstelių diferenciacija ir pagreitėjusi jų apyvarta. Skiriama: • Paprastoji Ž • Eritrodermine Ž • Pūlineline (išplitusi ir lokali) Ž • Artropatine Ž Epidemiologija. Serga vienodai dažnai vyrai ir moterys. Dauguma, apie 80 proc, suserga iki 20 m. […]
Toksinė epidermio nekrolizė (TEN), arba Lajelio sindromas (necrolysis epidermalis toxica, sin. syndroma Lyell) – tai sunki, išplitusi epidermio nekrozė, dažniausiai sukelta vaistų, panaši į II laipsnio nudegimą. Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugusieji. Etiologija. Vaistai: dažniausiai sukelia sulfonamidai, antibiotikai, hidantoino dariniai, karbamazepinas, fenilbutazonas, piroksikamas, diklofenakas, naproksenas ir kiti. Didesnė rizika susirgti turintiems HLA-B12 antigeną, sergantiems raudonąja vilklige, […]
Mažoji daugiaformė eritema (erythema multiforme minus) – tai makulopapulinė liga, dažniausiai recidyvuojanti rudenį ir pavasarį. Klinika. Dažniausiai kelios dienos iki išberiant pasireiškia prodrominiai reiškiniai: karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta, ir trunka 1-13 dienų. Iš pradžių atsiranda raudonų, paburkusių 5-10-20 mm skersmens dėmių (155-160 pav.). Po 48 val. jos virsta papulėmis su melsvai raudonu centru arba pūslele, […]
Didžioji daugiaformė eritema, arba Stivenso-Džonsono sindromas (erythema multiforme majus,sin. syndroma Stevens-Johnson) – tai labai sunki vaistų sukelta liga, kuriai būdingas ypač sunkus gleivinių pažeidimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai ir jaunuoliai. Berniukai paprastai 3-4 kartus dažniau. Klinika. Liga prasideda staiga. Iš pradžių atsiranda pūslių, vėliau – erozijų, jos pasidengia apnašomis, o ant lūpų – kraujingais šašais. […]
Daugiaformė eritema, DE (erythema multiforme) – tai vaistų, infekcijos ar nežinomų priežasčių (idiopatinė) sukelta odos ir gleivinių liga, linkusi kartotis rudenį ar pavasarį. Etiologija. Infekcija: herpes simplex virusai, mycoplasma ir kiti; vaistai: sulfonamidai, fenitoinas, barbitūratai, fenilbutazonas, penicilinas, alopurinolis ir kiti; idiopatinė: daugiau negu 50 proc. sergančiųjų ligos priežastis taip ir lieka nenustatyta. Skiriama: • Mažoji […]
Fiksuotasis medikamentinis bėrimas (eruptio medicamentosa fixata) – tai unikalus vaistų sukeltas odos pažeidimas, kaskart pavartojus vaisto pasikartojantis toje pačioje vietoje. Etiologija. Sukelia įvairūs vaistai. Antimikrobiniai preparatai: sulfonamidai, antibiotikai ir kiti; analgetikai ir antipiretikai: antipirinas, fenacetinas ir kiti; širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai: rezerpinas, rusmenės preparatai ir kiti; sunkieji metalai: arsenas, bismutas, aukso druskos, gyvsidabrio […]
Niežai (scabies) – tai niežtinti, užkrečiama parazitų sukelta odos liga. Epidemiologija. Serga visi: vaikai ir suaugusieji, vyrai ir moterys. Etiologija. Sukelia niežų erkė (sarcoptes scabiei). Užsikrečia tiesiogiai žmogus nuo žmogaus, ypač seksualiniai partneriai, vaikai, ligoniai ir seneliai nuo slaugytojų, taip pat nuo užkrėstų daiktų. Klinika. Prasideda beveik nepastebimomis, negausiomis papulėmis. Pradeda niežėti tik po 30-40 […]
Musės kandikės sukelta odos reakcija (stomoxys calcitrans) – tai musės kandikės (blauzdų kandikės) įgėlimo sukelta alerginė odos reakcija. Epidemiologija. Dažniausiai patiria moterys nuo pavasario iki rudens. Etiologija. Įgėlus į odą patekusios medžiagos. Klinika. Įgėlimo nejuntama, dažnai net nepastebima. Iš pradžių įgėlimo vietoje atsiranda papulė-pūslelė, o po kelių valandų oda aplink ją parausta, patinsta, reakcija pamažu […]
Blakių sukelta odos reakcija (cimicosis) -tai niežtintis papulinis, papulinis-pūslelinis bėrimas, sukeltas blakių įgėlimo. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai po pirmųjų įgėlimų. Vėliau priprantama. Etiologija. Sukelia patalų blakės (cimex lectularius). Klinika. Grupės papulių su taškine kraujosruva centre (įgėlimo vieta) (144 pav.). Kartais pastebima tik stikline mentele sukėlus anemiją. Rečiau gali atsirasti pūslelių. Vėliau bėrimai virsta […]
Kačių ar šunų blusų sukelta odos reakcija (angl. cutaneus reaction to flea bites) – tai niežtintis urtikarinis-papulinis ir papulinis-pūslelinis ar net pūslinis bėrimas, atsirandantis po kelių valandų ar dienų blusos įkandimo vietoje ir trunkantis kelias dienas ar savaites. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Sukelia kačių blusos (catenocephalides felis), šunų (catenocephalides canis), žmonių – (Pulex) ir kitos. […]
Lėtinis paprastasis niežulys (prurigo simplex chronica) – tai niežulinėmis papulėmis pasireiškianti lėtinė odos liga, kuriai būdinga stiprus niežėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga 20-30 m. suaugusieji. Dažniau vyrai. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai lemia daug veiksnių. Dažniau tokiems žmonėms esti psichikos sutrikimų, neurozių, polinkis draskyti, žaloti odą. Galimos įvairios kitos ligos: cukraligė, kepenų ir virškinamojo trakto, kirmėlių invazija ir […]